„Katės mūsų namą išgelbėjo nuo pelių ir žiurkių. Todėl dabar mes turime gelbėti jas nuo šalčių ir bado!“ – tikina Laukininkų gatvėje gyvenanti Tatjana Trakienė. Moteris bando kovoti su valdų darbuotojais, kad šie nedraustų keturkojus įsileisti į namo rūsį.

Šeria rūkytomis dešrelėmis

„Mūsų namas yra paskutinis gatvėje. Toliau – tik pievos. Anksčiau ne tik rūsius, bet ir butus buvo užplūdusios pelės bei žiurkės. Nuo jų apsiginti padėjo tik katės. Jos neįkyrios, prie žmonių nelenda“, – tikino Laukininkų gatvės 31 name gyvenanti T.Trakienė.

Moteris džiaugėsi, kad po šuniuko Pipiro tragedijos pagaliau pradėta kreipti dėmesį ir į gyvūnus.

Trijų laiptinių name gyvenanti moteris tvirtino, kad didžioji dauguma gyventojų myli ir maitina kelias laukines kates.

Apie tai byloja prie dviejų rūsio langelių padėti indeliai su maistu. Juose – kelių rūšių pirktinis kačių ėdalas.

Prie vienos laiptinės durų padėtas dubenėlis pieno, papjaustyta rūkytų dešrelių.

Aišku, kad kates šeria ne vienas čia gyvenantis žmogus.

Akivaizdu ir tai, jog gyvūnai ne tik penimi. Šalia maisto mėtėsi keli minkšti žaislai.

Namo gyventoja pasakojo, kad tai – vaikų darbas. Jie labai myli murkles.

Vos T.Trakienė pakvietė, prie jos atbėgo nupenėta katė, tačiau liečiama nesileido.

Žvilgančio kailiuko gyvūnas nenorėjo sauso pašaro, nes rytą geroji kačių globėja buvo pavaišinusi žaliomis kepenėlėmis.

Gali susprogti vamzdžiai

„Laukininkų valdų“ darbuotojai užkalė visus langus į rūsius, per kuriuos katės įeidavo pasišildyti.

"Bent langelį galėtų palikti. Mano vyras atlupa, o po dienos randame juos vėl užkaltus. Mes atlupame, jie užkala. Tikras karas. O paskutinį kartą užkalė iš abiejų pusių taip, kad padaryti bent menkiausią landą neįmanoma. Kelios katės buvo likusios viduje. Kniaukia, prašosi išleidžiamos, bet ištrūkti negali. Durys geležinės, o raktas tik valdose", – apie karą su namo administratoriais pasakojo moteris.

Neseniai T.Trakienė gavo laišką, kuriuo yra įspėjama, kad, dar kartą išplėšusi užkaltus rūsio langelius, gaus papildomą sąskaitą už atliktus darbus ir panaudotas medžiagas.

„Laukininkų valdų“ vadybininkės Birutės Jocienės tikinimas, jog rūsių langai turi būti užsandarinti, kad per speigus rūsiuose nesutrūkinėtų vamzdžiai, T.Trakienės neįtikino.

Moteris įsitikinusi, jog tai netiesa, nes kituose namuose rūsio langus dengia tik metalinės grotos, tačiau ten nesibaiminama vamzdžių trūkinėjimo.

Už blusas – šimtai litų

„Viena mūsų namo gyventoja nekenčia kačių ir nuolat skundžiasi valdoms. Nežinau, kokie tos moters ryšiai su administracija, bet akivaizdu, kad šokama pagal jos dūdelę, – liejo pyktį T.Trakienė. – Mums aiškinama, jog nuo kačių rūsiuose įsiveisė blusos. O aš įsitikinusi, kad blusos aplinkui nešienaujamose pievose veisiasi nuo šunų. Jas pasigauna ir katės.“

„Tos keturkojų mylėtojos – mums tikras vargas. Aš ir pati turiu šuniuką, bet viskam turi būti ribos. Vasarą buvome iškvietę gyvūnų prieglaudos žmones. Jie pagavo kelias kates, bet gyventojai atėmė. Netiesa, kad katės namą gelbsti nuo pelių ir žiurkių. Samdome įmonę, kuri nuodija graužikus. O blusas naikinti dezinfekuotojai važiavo du kartus. Kiekvienas kartas kainavo po 400 litų“, – gyvūnų mylėtojų daromus nuostolius skaičiavo B.Jocienė.

Vadybininkė pasakojo, kad vien „Laukininkų valdų“ administruojamame plote yra kelios perlenkusios lazdą keturkojų mylėtojos.

Bandužių gatvėje greta 16 namo prie konteinerių viena moteris įrengė visą šėryklą katėms.

Indų ir indelių eilės išrikiuotos prie konteinerių gadina vaizdą, todėl kiemsargiai nuolat juos išmeta.

Tačiau netrukus dubenėlių eilės vėl išsirikiuoja.

Laukininkų gatvės 14 name gyvenanti kita moteris šeria ne tik kates, bet ir benamius šunis, nuolat lesina balandžius.

Kaimynai piktinasi, kad paukščiai apdergia langus, automobilius. Barama moteris pažada nebešerti gyvūnų, bet vis tiek daro tą patį.

Rūsyje – keturkojų viešbutis

Veterinarė Rita Ilgūnė, įkūrusi gyvūnų prieglaudą „5 pėdutės“ ir pagarsėjusi Klaipėdoje kaip gyvūnų teisių gynėja, įsitikinusi, kad keturkojams mieste negalima leisti dvėsti nuo bado ir šalčio.

R.Ilgūnė tikino, jog žiemą neleisti į rūsius katinų – žiauru. Juo labiau kad per tokius šalčius, kokie spaudžia dabar, blusos nesiveisia.

Kita vertus, ne visuose rūsiuose yra vamzdžių, o pripratusius patalpose gyventi keturkojus vyti laukan – tiesiog nežmoniška.

Veterinarė įsitikinusi, jog daug kas priklauso nuo valdų darbuotojų geranoriškumo.

„Žinau, kad Klaipėdoje viena moteris laukinėms katėms rūsyje yra įrengusi savotišką viešbutuką. Ir jokie vamzdžiai pas ją neužšąla, ir blusos nesiveisia. Gyvūnus reikia maitinti, nes yra šalta, ir jie išgaiš. Miesto gyvūnų neiššaudysi, nors kai kam tai nepatinka, bet jie yra miesto gyventojai. Jei tai daroma kultūringai, neteršiant aplinkos, nemėtant maisto per langus, nešiukšlinant kaimynams ant palangių, kodėl gi ne? Kitas reikalas, kad gyvūnus šeriantys žmonės turi prisiimti visą atsakomybę už juos, kastruoti, naikinti parazitus. Tačiau dažniausiai susiduriame su ligoniais, kurie prisiima gyvūnų, įsivaizduoja, kad labai gerai daro juos šerdami. Gyvūnai veisiasi, platina ligas. Dėl to kenčia tie, kurie normaliai prižiūri katinus ir šunis“, – savo poziciją dėstė R.Ilgūnė.

Iškastruoto gyvūno nebegeidė

Šios veterinarės klinikoje benamiai gyvūnai kastruojami nemokamai.

Gydytoja pasakojo daugybę kartų susidūrusi su keistuolėmis, kurios ateina kaulyti gyvūnams vaistų.

Tačiau paragintos atnešti augintinius kastruoti, pareiškia, kad tai ne jų keturkojai, tad kodėl jos turinčios vargti.

Arba pradeda postringauti, jog kastracija – nusikaltimas prieš gamtą.

R.Ilgūnė prisiminė vieną senutę, kurios kates veterinarė nemokamai iškastravo. Tada moteris pareiškė, kad jai keturkojų nebereikia.

Pyktelėjusi veterinarė paklausė, gal jas užmigdyti, ir nustebo išgirdusi, kad geroji kačių mylėtoja pritarė šiai idėjai.

„Bet yra ir normalesnių moterų. Kelios klaipėdietės sudarė kuopelę ir savo lėšomis iškastravo apie 30 kačių. Jos ir nuo blusų išvaduoja savo globotines. Be to, stengiasi, kad su gyventojais dėl gyvūnų nebūtų jokių piktumų“, – pasakojo R.Ilgūnė.

Vakarų Europos šalyse miesto erdvėse įrengiamos viešos šėryklos čia gyvenantiems gyvūnams.

Klaipėdoje kol kas apie viešas šėryklas kalbos nėra.

„Kalbėjau apie tokį dalyką mūsų mieste, bet viena negaliu nieko padaryti“, – apgailestavo veterinarė.