Pirmas dalykas, kurį padarysiu tik sulaukusi 18-os, – tapsiu donore. Tai mamai prisipažino vienos uostamiesčio gimnazijos abiturientė, išvydusi dokumentinį filmą „Kraujo kelias“.

Apie darbą

Onkohematologinių ligonių bendrijos „Kraujas“ rūpesčiu sukurta juosta nepalieka abejingų. Juo labiau kai kilnią donorystės idėją platinantys, jos sklaida besirūpinantys žmonės apie klastingą ligą žino ne iš vadovėlių, o patys išgyveno gyvybės ir mirties akistatą.

Viena jų – klaipėdietė Dalia Bielskytė. Pastaruosius metus bendrijai „Kraujas“ vadovaujanti moteris vos prieš keletą dienų šventė savo antrąjį gimtadienį – kaulų čiulpų transplantacijos 15-ąsias metines.

Kadaise svajojusi tik pasveikti, šiandien ji tapo įkvėpimu bei parama ir tiems, kurie kovoja su kraujo vėžiu, ir jų artimiesiems. Nenuostabu, jog pasiaukojamą ir nuoširdų moters darbą vertinantys klaipėdiečiai antrus metus ją išrenka į Metų klaipėdietės septynetuką.

Kalbėdama apie bendrijos „Kraujas“ veiklą, Dalia visada kalba daugiskaita – mes vardu. Ir šiandien moteris gali pasidžiaugti, kad bendražygių gretos tik didėja, organizcija sulaukia nemažos pilietiškai aktyvių žmonių paramos.

„Pirmiausia siekiame, kad sergantieji Lietuvoje gautų patį geriausią gydymą – renkame informaciją, bendradarbiaujame su gydytojais bei mokslininkais, aktyviai dalyvaujame šalies sveikatos politikoje“, – vieną bendrijos veiklos sričių įvardijo pašnekovė ir pasidžiaugė, jog pasirinktas kelias jau duoda vaisių.

Per pastaruosius trejus metus ligoniai ne tik kur kas geriau aprūpinami vaistais – pasak Dalios, 2011 m. rudenį gydytojai hematologai paskelbė tyrimą – sergančiųjų kraujo vėžiu išgyvenamumas ryškiai gerėja.

Kita svarbi veiklos sritis – profesionali onkopsichologinė pagalba. „Vilniuje jau daugiau nei metus veikia onkopsichologijos centras, kur onkologinėmis ligomis sergantys pacientai ir jų artimieji konsultuojami nemokamai, individualiai ir grupėmis, vyksta įvairūs terapiniai užsiėmimai, seminarai“, – pasakojo moteris.

Profesionalūs onkopsichologai dirba jau Vilniuje bei Klaipėdoje. Pašnekovė viliasi, kad šiemet šios srities specialistas ims dirbti ir Kauno klinikose.

„Rūpinamės ne tik psichologine pacientų, jų artimųjų, bet ir gydytojų bei slaugytojų sveikata – vykdome specialiai jiems skirtus psichologinius seminarus“, – pasakojo Dalia.

Pašnekovė prisipažino onkopsichologinio centro „Kraujas“ padalinį svajojanti įsteigti ir Klaipėdoje. „Praėjusiais metais mums buvo skirtos patalpos, deja, jų remontui neradome lėšų. Dabar laukiame, gal atsiras kitos, kad ir kuklios, bet šiltos ir kapitalinio remonto nereikalaujančios patalpos, tinkamos psichologinei konsultacinei veiklai. Toks poreikis Klaipėdoje yra, specialistų taip pat jau turime, tad, tikiuosi, centras atsiras“, – vylėsi moteris.

Ambicingas šių metų projektas – išsami knyga apie vėžį, kurią rašo garsūs medikai ir psichologai. Dalia tikisi, kad leidinys knygynus pasieks prieš Kalėdas.

Tačiau moteriai viena maloniausių veiklos sričių – donorystės skatinimas. „Čia jau aš tikrai lenkiu galvą prieš klaipėdiečius – jie patys rodo iniciatyvą, buriasi, tampa ne tik neatlygintinais kraujo donorais, bet ir potencialiais kaulų čiulpų donorais. Kiekvienas jų – potencialus gyvybės gelbėtojas, ir tai labai kilnu. Kai pradėjome žygį, Lietuvos registre tebuvo 250 donorų. Dabar jų – beveik 7 tūkst.“, – įvardijo Dalia.

Pašnekovės teigimu, skleisti kaulų čiulpų donorystės idėją labai padeda 2011-ųjų pabaigoje sukurtas dokumentinis filmas „Kraujo kelias“.

„Norime jį rodyti mokyklose, ypač 18-tą gimtadienį pasitinkantiems žmonėms. Kad jie žinotų, ką gali padaryti, įrodydami savo brandą ir savarankiškumą – išgelbėti gyvybę“, – teigė bendrijos pirmininkė.

Apie šeimą

„Mano šeima yra didelė ir graži. Tėtis, režisierius Petras Bielskis, idėjos ir Tėvynės žmogus, mama, Stasė Bielskienė, – mamų mama, kurios rankų šilumos užteko ne tik mums, vaikams, anūkams, bet ir visiems, kuriuos sutiko daugelį metų atsidavusiai dirbdama Klaipėdos universitete. Dukros Ieva Marija ir Ugnė Danielė jau išskrido iš lizdo. Didžiuojuosi, kad net keliaudamos, studijuodamos ir pažindamos pasaulį jos yra tikros Lietuvos dukros, aiškiai žinančios, kur yra jų šaknys ir namai“, – apie artimiausius savo žmones kalbėjo moteris.

Šeima Dalia vadina ir brangius draugus, ir savo bendrijos žmones, su kuriais per daugelį veiklos metų užsimezgė artimas ryšys, taip pat – Klaipėdos jūrininkų ligoninės gydytojus, kurie sugrąžino į gyvenimą ir parodė kelią, kuriuo dabar eina, juo lydi ir iki šiol.

„Ir, žinoma, – mano sesuo Eglė. Sesuo kvadratu, prieš daugelį metų tapusi mano kaulų čiulpų donore ir todėl dabar gyvenanti ne tik mano mintyse ir širdyje, bet ir kiekvienoje ląstelėje, kiekvienoje gyvenimo akimirkoje“, – prisipažino pašnekovė.

Apie Klaipėdą

„Tai miestas, kurį myliu, – apie Klaipėdą sako Dalia. – Nes čia gyvenu, čia gimė mano vaikai, čia mano meilė, mano jaunystė, mano draugai. Čia jūra, senamiestis, senos kavinukės ir prisiminimai, sėdintys ant kiekvieno suolelio.“

Apie pomėgius

Skaityti, rašyti, bendrauti, gaminti, keliauti, fotografuoti. Tai mėgstama Dalios laisvalaikio veikla. „Man patinka dailė ir teatras. Bet didžiausią džiaugsmą teikia keturkojai bičiuliai. Rūpintis jais, vaikštinėti su jais, dūkti, žaisti, sėdėti susiglaudus, mylėti juos ir jausti, kad esu be išlygų mylima... Gal kada Dievas duos ir aš galėsiu džiaugsmingai senti augindama būrį vištų, ožkų, avelių, gal dar asiliuką. Manau, tai yra geriausia, kas gali nutikti žmogui – ramus bendrabūvis su gamta ir gyvūnais“, – prisipažino pašnekovė.

Gyvenimo credo

Jeigu tau bloga, padaryk ką nors gero ir palengvės. Pasak Dalios, kažkada ji pati sulaukė tokio patarimo ir jis jai patiko. „Taigi mano credo nesikeičia: “Būk geras„ – kviečiu kitus ir stengiuosi pati. Būti gera“, – sako moteris.

Apie Metų klaipėdietę

Pasak D.Bielskytės, ji neturi olimpinio azarto, jai niekada nepatiko lenktyniauti.

„Todėl pasakysiu atvirai – nenoriu dalyvauti šiuose rinkimuose. Noriu būti ne tik vienų, o visų tų metų, kuriuos man Dievulis atseikės, klaipėdietė. Ne žodžiais, ne karūnomis, o darbais. Todėl nuoširdžiai linkiu pergalės toms moterims, kurios tikrai yra vertos Metų klaipėdietės vardo ir jo nori“, – teigė pašnekovė.

„Dėkoju visiems, kurie balsavo už mane. Priimu tai kaip jūsų paramą ir pritarimą tam, ką daro bendrija, priimu tai kaip ženklą, kad matote mus, kad palaikote. Bet nebalsuokite daugiau už mane šiuose rinkimuose spausdami mygtuką internete ar karpydami laikraščius – balsuokite neatlyginamai duodami kraujo, tapdami kaulų čiulpų donorais, balsuokite darydami gerus darbus, nes tai yra prasminga“, – pridūrė Dalia.