Pabėgėlių srautas slūgsta

Klaipėdos pabėgėlių registracijos centre, pradėjusiame veikti kovo 14 d., pastarosiomis savaitėmis atvykėlių srautas gerokai sumažėjo.

Pirmą savaitę kasdien buvo sulaukiama po 600–700 žmonių, antrąją pabėgėlių registruodavosi perpus mažiau, o dabar per dieną atvyksta tik iki pusės šimto ar dar mažiau ukrainiečių.

Klaipėdos migracijos tarnybos vadovė Sandra Knyzelienė mano, jog pabėgėlių srautas uostamiestyje sumenko ir dėl to, kad mieste beveik nebeliko, kur išsinuomoti būstą.

"Pagrindinė problema – Klaipėdoje nebėra gyvenamojo ploto. Žmonės čia atvažiuoja, bet jiems nebėra kur įsikurti. Visi būstai išnuomoti. Jaučiame žmonių nusivylimą. Registracijos centre apnakvindinimo terminas baigiasi, jie turi ieškoti gyvenamosios vietos, bet kur gyventi, nėra. Nuomojamų butų nebėra, savanoriai, pradžioje priėmę pabėgėlius pas save, jau to nebedaro", – kalbėjo S.Knyzelienė.

Žmonės čia atvažiuoja, bet jiems nebėra kur įsikurti.

Ministerija ieško išeities

Dėl būsto deficito atvykėliai, mėginę apsistoti Klaipėdoje, turi važiuoti į kitus miestus.

Nuo karo pradžios Klaipėdos pabėgėlių registracijos centre yra užregistruota per 6 tūkst. Ukrainos piliečių.

Jie įsikūrė ir darbą susirado ar ieškosi uostamiestyje, Gargžduose, Kretingoje, Palangoje, Šventojoje, Skuode.

Vis dėlto artėjant vasaros sezonui vietinių atjautą nustelbė pragmatizmas ir iš kurortuose nuomojamų būstų Ukrainos karo pabėgėliai buvo paprašyti išsikelti.

Pavyzdžiui, Palangoje nuo birželio 1-osios iš dabartinių būstų turėtų išsikraustyti apie 200 ukrainiečių.

Šiai informacijai pasiekus Vyriausybę, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė ėmėsi iniciatyvos ir patikino, kad ukrainiečiai jau turi naujas gyvenamąsias vietas, nors daliai jų būstų dar ieškoma.

Ministrės teigimu, Vyriausybė kartu su Palangos savivaldybe ketina jų apgyvendinimui panaudoti ir savo turtą kurorte.

Pasak M.Navickienės, nesant galimybės rasti kokybiškos apgyvendinimo vietos, pabėgėliams bus pasiūlytos kaimyninių savivaldybių teritorijos.

Žmonės tikrai negyvens gatvėse.

Ministrė tvirtino, kad 150 eurų kompensacijos nuomojantiems būstą karo pabėgėliams veikia ir šią priemonę svarstoma pratęsti.

Išeitis: vienintelė reali galimybė Klaipėdoje rasti gyvenamąjį plotą karo pabėgėliams – socialinis būstas, tačiau, norint jį gauti, reikia turėti darbą. Vytauto Petriko nuotr.

Savivaldybė turi rezervą

Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Marius Poimanskis tikino, kad uostamiesčio savivaldybė dar turi socialinio būsto rezervą, tačiau ir jis senka, o nuomojamų būstų mieste jau nebėra gal ketvirta savaitė.

"Aišku, senamiestyje dar galima rasti išsinuomoti butą už kokį tūkstantį eurų mėnesiui, bet turbūt tai ne geriausias variantas. 13-oje socialinių būstų jau yra apgyvendinti pabėgėliai. Miestas dar turi 45 socialinius butus, bet jie yra be remonto ir be baldų. Bet ir juos norint gauti, reikia, kad žmogus dirbtų ir galėtų susimokėti komunalinius mokesčius", – teigė M.Poimanskis.

Aišku, senamiestyje dar galima rasti išsinuomoti butą už kokį tūkstantį eurų mėnesiui, bet turbūt tai ne geriausias variantas.

Savivaldybės atstovo teigimu, atvykėliai sparčiai ieško darbo.

Vien praeitą savaitę per vieną dieną ukrainiečiai atnešė devynias darbo sutartis į Klaipėdos savivaldybę, kad galėtų gauti socialinį būstą.

Dienraščio žiniomis, kai kurie pabėgėliai, gavę socialinį būstą, netrukus jo atsisakė, nes netiko gyvenimo kokybė. Jie ėmė ieškoti, kur apsigyventi privačiai.

Agentūras užvertė užklausomis

Vis dėlto rasti būstą nuomai bent jau Klaipėdoje nuo kovo pradžios, kai į Lietuvą plūstelėjo karo pabėgėlių srautas iš Ukrainos, beveik neįmanoma.

"Pasitaiko vienas kitas nuomojamas butas, bet šiuo metu pasiūla mažesnė už paklausą. Tokie butai atsiranda ir staiga jų vėl nelieka. Be to, daugelis būstų savininkų nelabai nori nuomoti ukrainiečiams. Bijo nemokumo, bijo dėl savo turto saugumo, baiminasi, kad negalės jų iškeldinti, jei nuomininkai nemokės nuomos mokesčio", – kalbėjo viešumo nenorėjusi nekilnojamojo turto agentūros darbuotoja.

Anot pašnekovės, nemaloni patirtis pasklinda daug greičiau ir daug plačiau nei geri atvejai.

Esą apie padorius nuomininkus dažniausiai nekalbama, jais tik džiaugiamasi, bet apie nevykusius žinios pasklinda greitai, kaip apie gaisrą.

"Situacijų būna labai skirtingų. Būna, kai į nuomojamą butą įsikelia viena šeima, o netrukus ten apsigyvena trys. Savininkams tai nepatinka. Be to, ir savininkų būna visokių, kai kurie sutinka nuomoti šeimai su vaikais, kai kurie sutinka nuomoti tik porai. O idealus nuomininkas – vidutinio amžiaus pora be vaikų ir be gyvūnų", – neslėpė agentūros darbuotoja.

Marius Poimanskis. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Penktadaliu išaugo kainos

Nuomojamo būsto trūkumas – ne pagrindinė bėda Klaipėdoje.

Nuomos kainos per pastaruosius du mėnesius išaugo penktadaliu, tad kai kurie žmonės turi atsisakyti nuomojamo ploto ir ieško kito, pigesnio, varianto.

"Ar turime ką pasiūlyti nuomai? Jei pigesnį variantą, tai sunkiai. Yra senamiestyje dar keli dviejų kambarių butai po 60 kvadratinių metrų ploto. Nuomos kaina mėnesiui – 650 eurų. Nuomojamų butų paklausa yra labai didelė. Ukrainiečiai itin suaktyvino rinką. Bet nuomotis norėtų ir lietuviai, ir rusai, ir baltarusiai. Dabar yra likę tik brangūs butai nuomai, kurių kainos yra  20–30 proc. didesnės nei prieš porą mėnesių. Pasiūla yra labai sumažėjusi, paklausa labai išaugusi", – antrino kitos nekilnojamojo turto agentūros darbuotoja.

Ukrainiečiai itin suaktyvino rinką.

Pašnekovė tikino, kad butų savininkai tikrai neatsisako visai nuomoti savo turimų būstų ir nenusprendžia geriau laikyti juos tuščius, nes jiems nėra tikslo tai daryti, tačiau neslėpė, kad yra tokių, kurie nenori nuomoti savo turto būtent ukrainiečiams, nenurodydami jokio motyvo.

"Kiekvieną dieną sulaukiame labai daug skambučių dėl nuomojamų būstų, tačiau šiandien neturime pasiūlyti nė vieno buto. Taip yra jau nuo kovo pradžios. Suprantama, tai susiję su pabėgėliais", – patvirtino dar vienos agentūros darbuotojas.

Didžiųjų miestų problema

Nuomojamo būsto problema yra ir Vilniuje, ne tik Klaipėdoje, nes pabėgėliai renkasi didžiuosius miestus, kur didesnė perspektyva įsidarbinti.

Į Klaipėdą daugiausia atvyksta mamos su mažais vaikais ir paaugliais, taip pat pagyvenę žmonės.

Darbingo amžiaus vyrų yra tik vienas kitas.

Realiai čia šaukiamojo amžiaus vyrų pabėgėlių net neturėtų būti.

Dalis jų turbūt yra atvykę iki karo kitais, dažniausiai darbo, tikslais.