Tarp Lietuvos ir Latvijos uostų aštrėjanti konkurencija įgyja pačių įvairiausių ir Klaipėdos uostui nepalankių formų.

Konkuruojantys traukiniai

Šiuo metu Klaipėdos uostas yra konteinerių krovos lyderis tarp rytinės Baltijos uostų. Tačiau lyderiavimas gali greitai baigtis, nes jam ant kulnų lipa Rygos uostas. Yra didelis nerimas, kad ypač agresyviai rinkoje veikiantis Rygos uostas kartu su Latvijos geležinkeliais iš Klaipėdos uosto gali pervilioti nemažą kiekį konteinerių, kurie keliauja konteineriniu traukiniu "Vikingas".

Jau daugiau nei dešimtmetį veikiantis ir rinkoje sėkmingai įsitvirtinęs "Vikingas" prieš kelerius metus įgijo latvišką konkurentą – konteinerinį traukinį "Zubr". Jis, kaip ir "Vikingas" važiuoja iki Minsko, o po to į Ukrainos Odesos ir Iljičovsko uostus.

"Zubr" su "Vikingu" konkuruodavo beveik vienodomis sąlygomis. Iš Klaipėdos Draugystės geležinkelio stoties iki Minsko yra apie 620 kilometrų. "Zubr" iš Rygos į Minską vykdavo sukdamas nemažą lankstą per Daugpilį, Vitebską, Oršą, ir susidarydavo 685 kilometrai.

Nerimas uoste ir ministerijoje

Vasarį paaiškėjo, kad Latvijos geležinkeliai su Lietuvos geležinkeliais vykdo derybas, kad šaudyklinis traukinys iš Rygos į Minską važiuotų per Radviliškį. Tokiu atveju atstumas nuo Rygos iki Minsko sutrumpėtų maždaug 100 kilometrų ir siektų apie 580 kilometrų.

Latvijos geležinkeliai neva siūlantys sujungti "Zubr" ir "Vikingą". Kaip tai būtų daroma, kol kas neaišku. Galbūt Radviliškyje būtų suformuojamas bendras konteinerinis traukinys su Klaipėdos ir Rygos uosto konteineriais ir būtų tempiamas į Minską, o toliau – į Odesą, Iljičovską.

Lietuvos laivybos maklerių ir agentų asociacijos prezidentas Vytautas Šileika teigė, kad tokios "Vikingo" ir "Zubr" sutuoktuvės būtų ypač žalingos Klaipėdos uostui, nes jis Rygos uosto naudai prarastų nemažai konteinerių.

„Bendrovė "Lietuvos geležinkeliai" tiesiogiai stengiasi gauti kuo daugiau pinigų, tačiau įvertinus viską, tiek Lietuva, tiek tie patys geležinkeliai daugiau prarastų", – mano V.Šileika.

Jis kvietė siekti, kad toks variantas nebūtų įgyvendintas.

Prieš tokį traukinių sujungimą arba netgi ir atskirą "Zubr" maršrutą per Lietuvą pasisakė ir Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacija.

Dėl "Zubr" maršruto per Lietuvą sunerimo ir Lietuvos susisiekimo ministerija. Jos posėdyje dalyvavęs Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) generalinis direktorius Audrius Pauža teigė, kad Susisiekimo ministerija nepalaikysianti Lietuvos geležinkelių noro bendradarbiauti su Latvijos geležinkeliais, sujungiant "Zubr" ir "Vikingą".

Ieško išeičių

"Per 10 metų, kai kursuoja "Vikingas", tokių ir panašių bandymų buvo ne vienas. Visų šaudyklinių traukinių didžiausias patrauklumas yra jų greitis. "Vikingas" patrauklus tuo, kad 1,7 tūkst. kilometrų atstumą nuo Klaipėdos iki Ukrainos uostų įveikia maždaug per 50 valandų", – pastebėjo Uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus.

Jei iš Klaipėdos uosto išvykęs traukinys "Vikingas" būtų stabdomas Radviliškyje ir performuojamas, jis į Ukrainą važiuotų gerokai ilgiau, ir patrauklumas mažėtų.

Kol kas Klaipėdos uosto atstovai patriotiniais jausmais, kurie paremti ir ekonominiais argumentais, bando prilaikyti "Lietuvos geležinkelių" bendrovės norą „tuoktis“ su latviais.
Geležinkeliečiai turi ir savų argumentų, kodėl tai daro.

"Aš esu atsakingas už geležinkelių infrastruktūros vystymą, nesikišu į pervežimus, bet manau, kad Klaipėdos uoste daugiau nei trečdaliu sumažėjus naftos produktų krovai "Lietuvos geležinkeliai" yra priversti ieškoti būdų, kaip pritraukti naujų krovinių pervežimams", – teigė bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ Investicijų departamento Klaipėdos skyriaus vienas vadovų Sigitas Dobilinskas.

Nuotraukoje dabartinis "Vikingo" maršrutas pažymėtas raudonai, "Zubr" maršrutas - mėlynai. Punktyras tarp Rygos ir Radviliškio būtų naujo "Zubr" maršruto dalis.