Ministerija turi planų universitetinę ligoninę jungti su Klaipėdos jūrininkų ligonine ir Palangos reabilitacijos ligonine kuriant naują darinį – universiteto ligoninės statusą turinčią įstaigą. Jos dalininkais būtų valstybė ir Klaipėdos universitetas.

SAM šiuo metu valdomos Klaipėdos jūrininkų ligoninės vadovas sako esąs pasirengęs būti aktyvus pertvarkos dalyvis, tačiau kitos įstaigos reformą vertina atsargiai.

Jūrininkų ligoninės direktorius Jonas Sąlyga teigė, jog vykdant sveikatos sistemos reformą bei įstaigų restruktūrizaciją, jo vadovaujama ligoninė visada buvo aktyvi ir tokia bus.

Suprantame, kad atėjo laikas dar vienam sveikatos priežiūros paslaugų ir įstaigų tinklo reformos etapui.

Pasak jo, prijungimai įstaigai pažįstami.

„Prie mūsų ligoninės jau buvo prijungtos finansiškai nuostolingos Palangos fizioterapijos gydykla, vėliau – ir Palangos miesto ligoninė, Švėkšnos psichiatrijos ligoninė. Suprantame, kad atėjo laikas dar vienam sveikatos priežiūros paslaugų ir įstaigų tinklo reformos etapui. Ir šį kartą norime būti aktyviais reformos dalyviais, esame tam pasiruošę ir planuojame veiklos pokyčius“, – sakė J. Sąlyga.

Klaipėdos jūrininkų ligoninės savininkė yra SAM, kuri ir dėlioja sveikatos sistemos pertvarkos viziją.

„Manau, kad SAM parengtose pokyčių modeliavimo gairėse siektini rodikliai yra realūs ir pasiekiami. Kaip reorganizuojamos ligoninės vadovas suprantu didžiulę atsakomybę prieš darbuotojus ir pacientus, siekiant, kad Vakarų Lietuvos gyventojas čia, savame krašte, gautų aukščiausio lygio, kokybiškas, geografine prasme prieinamas ir savalaikes sveikatos priežiūros paslaugas“, – teigė vadovas.

Motyvų iš SAM neišgirdo

Palangos reabilitacinės ligoninės vadovė Romantė Aleknavičienė BNS teigė esanti „vienareikšmiškai prieš“ reformą, nes ji yra niekuo neparemta.

„Išaiškinta, kad trys ligoninės prisijungs, tačiau kokiu pagrindu, ar apjungimas, ar prijungimas, kaip liks funkcionuoti, ar skyrius, ar filialas, ar atskira ligoninė? Kol kas niekas neaišku, aiški tik idėja – politinis sprendimas sujungti tris ligonines ir steigti esą universitetinį centrą. Kaip medikams klausimas kyla, kodėl vaikų ligoninė lieka neprijungta? Vilniaus Santariškės turi vaikų skyrių“, – BNS kalbėjo direktorė.

Kol kas niekas neaišku, aiški tik idėja – politinis sprendimas sujungti tris ligonines ir steigti esą universitetinį centrą.

R. Aleknavičienės teigimu, yra priimtas sprendimas, kad neliks monoprofilinių ligoninių, tai liečia ir įvairias kitas įstaigas, tokias kaip vaikų sanatoriją „Palangos gintaras“, Abromiškių reabilitacinė ligoninė ir pan. Pavienės reabilitacinės įstaigos turėtų būti įkomponuotos į daugiafunkcinių ligoninių sudėtį.

„Jei kalbėt apie Palangos reabilitacinę ligoninę – esame respublikinio lygio ligoninė, kuri priima pacientus iš Lietuvos ir užsienio, esame užsitarnavę gerą vardą. Sveikatos sistemą puošiame savo buvimu, turime kuo didžiuotis. Nesuprantamas noras tokią įstaigą paversti regioninės ligoninės padaliniu“, – sakė ligoninės vadovė.

Direktorei abejonių kelia klausimas dėl pacientų patekimo, kuris, anot jos, galimai liktų tik regioniniu principu. Vadinasi, ligoninė taptų labiau prieinama Klaipėdos regiono pacientams.

Šiuo metu Palangos reabilitacinė ligoninė per metus priima 3000-4000 pacientų.

Vinso Janušionio vadovaujamos Klaipėdos universitetinės ligoninės atstovė Aistė Noreikaitė BNS teigė, jog sveikatos priežiūros reforma yra reikšmingas pokytis visiems – ir pacientams, ir darbuotojams, tačiau norėjosi daugiau aiškumo.

„Nebuvome prieš reformą, tačiau norėjosi daugiau aiškumo ir konkretumo planuojant reformos įgyvendinimą praktikoje. Priimtas politinis sprendimas, nesiimame jo vertinti. Viską parodys tolimesni reformos įgyvendinimo veiksmai bei Sveikatos apsaugos ministerijos žingsniai“, – sakė A. Noreikaitė.

„Matyt, bus priimti atitinkami sprendimai, kuriuos šiandien per anksti vertinti. Esame pasiruošę įsitraukti į įvyksiančius procesus. Nesvarbu, kas ligoninės šeimininkas, tikimės, kad jam bus svarbūs struktūrų ir procesų naudotojai: medicinos darbuotojai ir pacientai“, – pridūrė ji.

Ginčai taryboje

Ketvirtadienį Klaipėdos taryba balsų dauguma nusprendė perduoti ligoninę SAM. Už tai balsavo 25 Tarybos nariai iš 31.

Nesvarbu, kas ligoninės šeimininkas, tikimės, kad jam bus svarbūs struktūrų ir procesų naudotojai: medicinos darbuotojai ir pacientai.

Tarybos nariai turėjo galimybę balsuoti ir dėl alternatyvaus pasiūlymo, kad turtas būtų perduotas tik tuomet, kai bus aiškios Sveikatos apsaugos ministerijos numatytos reorganizacijos sąlygos.

Toks saugiklis būtų lėmęs, kad centrinė valdžia turėtų labiau atsižvelgti į Klaipėdos politikų nuomonę sprendžiant dėl to, kaip atrodys nauja įstaiga. Šią alternatyvą, nesulaukusią Tarybos narių daugumos palaikymo, teikė savivaldybės administracija, tuo tarpu siūlymas perduoti turtą be sąlygų buvo paruoštas keliolikos narių iš įvairių frakcijų.

Seimas gruodį priėmė Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pataisas, atvėrusias kelią Klaipėdoje steigti universitetinę ligoninę. Pagal jas, Lietuvoje gali veikti po vieną universiteto ligoninę Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.

Taip pat numatyta, jog be valstybės, universitetinės ligoninės dalininke gali būti aukštoji mokykla, vykdanti medicinos ar slaugos ir akušerijos studijas. Iki tol dalininku galėjo būti tik universitetas, vykdantis medicinos studijas. Klaipėdos universitete šiuo metu rengiami tik slaugos specialistai.

SAM siūlo Klaipėdoje steigti universitetinę ligoninę, kokios veikia Vilniuje ir Kaune. Dėl to ir planuojama sujungti tris minėtas ligonines. 

Pokyčiai numatyti ir kitose uostamiesčio ir Palangos ligoninėse.

Jei politikai nuspręstų Klaipėdos Vaikų ligoninę perduoti valstybei, ministerija yra išreiškusi planus ją įjungti kuriant daugiafunkcinę ligoninę iš kelių įstaigų – Respublikinės Klaipėdos ligoninės, Vaikų ligoninės, Palangos reabilitacijos centro „Pušynas“ bei Palangos vaikų reabilitacijos sanatorijos „Palangos gintaras“. Dėl kilusių abejonių Klaipėdos Vaikų ligoninę perduodant SAM politikai ketvirtadienį nusprendė klausimą išimti iš darbotvarkės.