Tūkstančius televizijos žiūrovų sutraukiantis šiuo metu demonstruojamas šou "Delfinai ir žvaigždės" linksmina ne visus. Gyvūnų teisių gynėjai ketina kreiptis į teismą, kad šis išaiškintų, ar nėra pažeidžiamos gyvūnų teisės – esą delfinai išnaudojami pelnui didinti.

Įžvelgia išnaudojimą

Okeanologiją studijavęs ir įvairiuose pasaulio kampeliuose projektuose dalyvavęs klaipėdietis stoja prieš tokius šou ir teigia, kad tai tėra tik gyvūnų kankinimas.

Kuršių nerijos nacionalinio parko Gamtos skyriaus vedėjas Adomas Lukas laikosi šiuo metu visoje ES plintančio požiūrio, kad laikui bėgant tokio tipo, kaip yra uostamiestyje, delfinariumų neturėtų likti visoje Europoje.

Žaliųjų stipriai puoselėjama idėja net braunasi į Europos Parlamentą. Tikimasi, kad pavyks įteisinti direktyvą, kuri uždraus nelaisvėje veisti šiuos intelektualius žinduolius.

Pats A.Lukas tikino, kad delfinų ir banginių gyvenseną teko patyrinėti laisvės sąlygomis ir jam sunku suprasti, kodėl tie socialūs gyvūnai yra išnaudojami pramoginiams šou.

"Požiūris į jūros žinduolius keičiasi visame pasaulyje. JAV, kuri buvo pirmoji išpopuliarinusi delfinų ir orkų šou, atsisako šios idėjos ir uždaro tokius savo delfinariumus. Nes šou rengėjai buvo įspeisti į kampą pačių šou žiūrovų, kurie piktinosi renginiu", – kalbėjo A.Lukas.

Delfinariumų atsisako ir Vokietija, Švedija, kitos šalys.

"Lietuva yra jūrinė valstybė, tačiau ji tokių žinduolių neturi. Žmonės šių gyvūnų nepažįsta, nieko apie juos neišmano, taigi jais lengva manipuliuoti, todėl lietuviai tokiuose šou neįžvelgia nieko blogo", – nuomonę išsakė klaipėdietis.

Griauna mitą

A.Lukas įsitikinęs, kad bet kurio gyvūno gyvensena nelaisvėje yra kančia ir pragaras, ten nieko džiaugsmingo nėra.

"Dažniausiai mano oponentai aiškina, kad dauguma šių gyvūnų yra gimę nelaisvėje. Esą nieko blogo, kad jie dresuojami, o tiksliau – jie kažkam neša pelną už savo pasirodymus. Šioje veikloje nėra jokios edukacijos, tai tik pigus šou pinigams uždirbti. O delfinai yra tik priemonė tai daryti. Tai yra barbariška. Aš siekiu, kad Jūrų muziejus nustotų rengti šiuos šou, tegul jie užsiima tuo, kuo dera užsiimti muziejui", – kalbėjo gyvūnų mylėtojas.

A.Lukas pasakojo, kad magistro darbą apie ruožuotuosius banginius jam teko rašyti Švedijos universitete, kur populiarėja visai kitoks požiūrius į jūros žinduolius.

"Teko dirbti delfinų ir banginių stebėjimo kompanijose Portugalijoje ir banginius stebėti Azorų salose. Šiek tiek dirbau su naftos kompanijomis Brazilijoje. Pasaulyje pilna mokslinių straipsnių apie tai, kad nelaisvėje dresuojamų delfinų sveikatos būklė yra labai prasta, jų imunitetas – silpnas, todėl gyvūnai pumpuojami įvairiausiais vaistais, vitaminais, kad tik galėtų atlikti triukus", – pastebėjo A.Lukas.

Kritikuoja terapiją

A.Lukas kritikavo net ir naujai rekonstruotą delfinariumo baseiną.

"Tokioje mažoje erdvėje delfinai gyvena dešimtis metų. Aš nematau čia nieko džiaugsmingo, tik niekas nenori apie tai kalbėti. Teisinės sistemos Lietuvoje nepakeis, nes patys lietuviai neturi supratimo apie delfinus, jie apie šiuos gyvūnus išmano lygiai tiek, kiek parodoma per TV šou", – akcentavo A.Lukas.

Pasak klaipėdiečio, jam didelių klausimų kelia išpopuliarinta delfinų terapija.

"Nėra jokių moksliškai patikimų duomenų, kad delfinų terapija padėtų psichosomatinėmis lėtinėmis ligomis sergantiems vaikams, autistams. Tai yra tik didelis "piaras" ir geri pinigai. Delfinai gydo vaikus tiek pat, kiek bendravimas su paprastais šunimis. Tai tėra gerų emocijų dozė", – rėžė A.Lukas.

Žada pradėti procesą

Klaipėdiečiui antrino ir gyvūnų teisių gynėja Brigita Kymantaitė.

"Aš esu bendravusi su autizmu sergančio vaiko mama, kuri patvirtino, kad delfinų terapijos poveikis yra labai trumpalaikis. Tačiau valanda šios terapijos vaiko tėvams kainuodavo beveik 60 eurų. Mano manymu, tai yra šventvagiška. Imti pinigus, krautis pelną tokių nuskriaustų žmonių sąskaita yra amoralu", – nuomonę išsakė B.Kymantaitė.

Ji pabrėžė, jog ketina kreiptis į teismą, kad šis išaiškintų, ar nėra delfinai išnaudojami šou rengėjų.

"Tai, ką daro muziejus, visiškai nėra švietėjiška veikla. Tai, ką mato žiūrovai, delfinams nėra būdinga. Jie laisvėje nešokinėja salto ir joks žmogus ant jo nugaros neplaukioja. Šis šou tėra komercija, pinigų uždirbimas", – teigė B.Kymantaitė.

Vandens kokybei – dėmesys

Lietuvos jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė tikino, kad žaliųjų argumentus apie delfinariume neva kankinamus delfinus girdi ne pirmą kartą.

"Žalieji atstovauja vienai nuomonei, o mes esame tie, kurie turime šiuos gyvūnus ir stengiamės jiems sudaryti kiek įmanoma geresnes sąlygas. Visa tai yra požiūrio klausimas", – kalbėjo O.Žalienė.

Muziejaus direktorė tikino, kad po rekonstrukcijos delfinų gyvenimo sąlygos itin pasikeitė.

"Vanduo visame delfinariume pasikeičia per keturias valandas. Tai yra 6,5 tūkst. kubinių metrų. Švara užtikrinama. Turime keturių lygių filtravimo sistemas – smėlio, ultravioletinių spindulių, ozono ir chloravimo. Turime biologinius filtrus, kitaip vadinamus baltymų išputotojais. Jie šalina organiką, gyvūnų išmatas", – aiškino O.Žalienė.

Neprašo sveikatos pažymų

Žaliųjų argumentus, kad socialiais vadinami gyvūnai tokių šou metu yra kankinami, O.Žalienė atrėmė aiškindama, jog delfinai yra linkę bendrauti.

"Šiems gyvūnams reikia užsiėmimų, jiems reikia kompanijos, aktyvumo. Gyvendami jūroje jie nuolat juda, todėl mūsų uždavinys – palaikyti fizinį ir emocinį aktyvumą", – tikino O.Žalienė.

Gyvūnų teisių gynėjai pabrėžia, kad per didelis žmonių srautas kaip tik gali susargdinti gyvūnus, esą atsiranda galimybė užsikrėsti ligomis.

Televizijos šou dalyvių delfinų prižiūrėtojai neprašo pristatyti specialių sveikatos pažymų.

"Mes informuojame apie higieną, švarą ir ligas. Sergantys žmonės nėra įleidžiami. Dalyviai dėvi hidrokostiumus, kurie dezinfekuojami. Moterys naudoja tik vandeniui atsparią kosmetiką", – kalbėjo muziejaus direktorė.

O.Žalienė patikino, kad didžioji dauguma šiuo metu uostamiestyje gyvenančių delfinų yra gimę Klaipėdoje. Tik trys atgabenti iš kitų delfinariumų.

Taikosi prie gyvūnų

Šiais metais muziejaus darbuotojai sumažino treniruočių skaičių su šou dalyviais.

"Manome, kad gyvūnai ir treneriai turi pailsėti. Jei tik gyvūnas rodo nuovargio žymes, jis pats tuoj pat pasišalina. Pagrindinis baseinas yra sujungtas su gyvenamosiomis delfinų patalpomis. Jei tik delfinas pavargsta, jam nepatinka, jis laisvai gali išplaukti į kitą baseiną, kur nesigirdi muzikos. Ir taip nutinka, nieko nepadarysi. Delfinai nėra pririšti už virvutės, kurią kažkas tampo. Jie daro tik tai, kas jiems patinka", – aiškino O.Žalienė.

Net filmavimo metu nutikus tokiam dalykui, projekto dalyviams tekdavo suktis iš situacijos, kad tokio akibrokšto nepastebėtų žiūrovai.

"Dalyviams tai kainuoja nervų, jie sielojasi, kodėl gyvūnas neprisiartina. Bet nieko nepadarysi", – aiškino muziejaus vadovė.

Iš pasirodymų nelobsta

Delfinariume televizijos šou rengiami ne sezono metu. O.Žalienė pripažįsta, kad tai yra galimybė papildomai užsidirbti lėšų.

"Tačiau tai nėra aukso kasyklos. Tai yra sezoniškumo mažinimo priemonė ir viena sklaidos priemonių. Juk šis projektas demonstruoja pozityvų santykį su gyvūnu, tai bandymas atskleisti visuomenei gamtinės aplinkos jautrumą", – kalbėjo O.Žalienė.

Muziejaus vadovė skaičiavo, kad vien baseino aprūpinimui švariu vandeniu per metus tenka išleisti 130 tūkst. eurų.

"Vandens filtravimo sistema veikia naudojant elektrą. Tai dideli pinigai. O kur dar visos kitos išlaidos? Iš biudžeto mes gauname tik vieną trečdalį mums reikalingų lėšų. Du trečdalius tenka užsidirbti patiems", – reziumavo O.Žalienė.

Televizijos šou gali stebėti tūkstantis žiūrovų. Tačiau į pirmuosius pasirodymus susirinko tik pusė salės. Suaugusiesiems šis malonumas kainuoja 10 eurų, vaikams – 5 eurus. Ne sezono metu bilietas suaugusiajam kainuoja 7 eurus, o vaikams – 4 eurus.

Muziejaus vadovė tikino, kad per televiziją žmonės sužino apie šiuos gyvūnus, jų gyvenseną ir kylančias jiems grėsmes.

Augintiniams linki laisvės

Šiuo metu Maskvos okeanariume orkas dresuojantis ilgametis Klaipėdos delfinariumo darbuotojas Filipas Butkinas prisipažino, kad kalbos apie neva kankinamus gyvūnus žeidžia ir skaudina kiekvieną trenerį.

"Kiekvienas mūsų savo augintiniams galime linkėti tik laisvės. Tačiau yra taip, kad šie gyvūnai pateko į delfinariumus arba gimė čia, todėl darome viską, kad jų gyvenimas būtų kuo įvairesnis. Tai yra mitas, kad delfinai ar orkos kankinami. Orkoms žuvis nėra motyvas dirbti. Jei dar delfinai reaguoja į maistą, daug labiau už juos intelektualesnėms orkoms motyvas yra vienas – įdomumas. Jokia agresija nieko nepasieksi. Tik gyvūną gali įstumti į depresiją, atsiguls jis ant baseino dugno ir net nebendraus. Kito kelio nėra – tik pozityvus treniravimas", – aiškino F.Butkinas.

Jei uostamiestyje neliktų Jūrų muziejaus, kurį per metus aplanko apie pusė milijono lankytojų, pasak F.Butkino, daugybei žmonių neliktų jokios galimybės pamatyti jūrų žinduolius.

"Niekas nevažiuos į kitą pasaulio kraštą, kad pamatytų delfinus ar banginius. O dabar mes turime unikalią galimybę. Delfinariumas nėra blogis. Kiekvienas, kuris čia lankėsi, atsimena emocijas, kurias patyrė. Nelabai aš tikiu vadinamųjų žaliųjų nuoširdumu kovoje dėl delfinų. Jie taip pat turi interesų. Tik niekas apie tai garsiai nekalba", – pastebėjo F.Butkinas.