Dešimtokai mokslo metus pradėjo nežinioje. Kol kas nėra aišku, ar savanoriškas žinių patikrinimas netaps privalomu egzaminu.

Iki šiol baigusieji dešimt klasių pagrindinio ugdymo pasiekimus galėdavo pasitikrinti savanoriškai. Net jei dešimtokas nelaikydavo egzamino, pagrindinės mokyklos pažymėjimą jis vis tiek gaudavo.

Jau svarstoma galimybė žinių patikrinimą po dešimtos klasės paversti privalomu. Tačiau iki šiol trūksta aiškumo.

Pasak Klaipėdos miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjos pavaduotojos Virginijos Kazakauskienės, kad dešimtokų egzaminai taptų privalomi, turi būti pakeistas įstatymas. Tačiau tai esą ne taip paprasta.

"Didelės bėdos nėra, – dėl tvyrančios nežinomybės tikino V.Kazakauskienė. – Dauguma Klaipėdos dešimtokų vis tiek rinkdavosi neprivalomą žinių patikrinimą."

Neprivalomą gimtosios lietuvių kalbos egzaminą praėjusiais mokslo metais pasirinko 92 proc. moksleivių. Kitus egzaminus laikė apie 80 proc. dešimtokų. Jie gali rinktis gimtosios arba valstybinės lietuvių kalbos ir matematikos egzaminus.

Pasiteiravus, gal mokytojai verčia taip aktyviai rinktis neprivalomus egzaminus, V.Kazakauskienė teigė: "Egzaminai – tam tikras bizūnas, nors turi būti ir vidinė motyvacija".

Pasak pavaduotojos, jei mokytojai ir pagąsdina mokinius dėl neprivalomo žinių patikrinimo, tai šiuo atveju labiausiai nukenčia geriau besimokantieji. Dėl jaudulio jų rezultatai kartais būna blogesni nei metinis pažymių vidurkis.

Neprivalomas dešimtokų žinių patikrinimas organizuojamas nuo 2000-ųjų.