Ginčas dėl biudžeto
Užvirusioje diskusijoje keliamas klausimas dėl Klaipėdos rajono savivaldybės biudžeto paskirstymo.
Rajono valdžiai beriama priekaištų – dėl žvyrkelių asfaltavimo, dėl stotelių, dviračių ir pėsčiųjų takų įrengimo, reikalaujama lietaus nuotekų sistemos.
Diskusija kilo dėl iš gyventojų pajamų mokesčio surinktų lėšų panaudojimo. Šie pinigai paskirstomi proporcingai seniūnijoms pagal gyventojų skaičių, prižiūrimų kelių ilgį.
Sendvario seniūnijos gyventojai kėlė klausimą, kodėl jiems tenka mažesnė lėšų suma, jei jų seniūnija gyventojų skaičiumi auga sparčiausiai.
Tačiau aiškėja, kad Sendvario seniūnijai per kelerius metus jau buvo skirta apie 11,7 mln. eurų investicijų, o vien kelių priežiūrai papildomai dar atseikėta 1,5 mln. eurų.
Tai sudaro net 20 proc. visoms 11-ai Klaipėdos rajono seniūnijoms skiriamų lėšų.
Sendvario seniūnija yra sparčiausiai auganti rajone. Tai lemia uostamiesčio kaimynystė.
Klaipėdą iš vienos pusės riboja jūra, tad priemiesčiams su gyvenamųjų namų rajonais belieka vienintelė vieta, kur įmanoma plėstis – teritorija už Palangos plento.
Sendvario seniūnijoje per penkerius metus gyventojų skaičius išaugo nuo 10 iki 22 tūkst. gyventojų. Realiai šioje teritorijoje gali gyventi 27 tūkst.–28 tūkst. žmonių.
Didžioji dalis – švietimui
Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas įsitikinęs, kad matematiško lėšų skirstymo pagal gyventojų skaičių nederėtų griebtis, nes savivaldybė turi tokią prievolę kaip švietimo, sporto, kultūros, sveikatos įstaigų išlaikymas, daugybę įsipareigojimų vykdant kitas savivaldai priskirtas funkcijas.
„Gargždų seniūnijai skiriamos lėšos yra natūraliai didesnės, nes Gargžduose įsikūrę dauguma tų įstaigų, kurios išlaikomos savivaldybės lėšomis. Į šią sumą įeina ir biudžetinių įstaigų išlaikymas, o tai kasmet sudaro per 80 proc. visų seniūnijai skirtų asignavimų. Pavyzdžiui, vien Gargžduose mokyklų išlaikymas kainuoja per 20 mln. eurų. Todėl būtų neteisinga taip lyginti šias lėšas, nes akivaizdu, kad įstaigų Gargžduose yra gerokai daugiau nei Sendvaryje, ir natūralu, jog čia reikia ir daugiau pinigų“, – situaciją komentavo B. Markauskas.
B. Markauskas pabrėžė, jog verta priminti, kad Klaipėdos rajono savivaldybės biudžetą tik 50 proc. sudaro gyventojų pajamų mokesčio lėšos.
„Pirmiausiai reikėtų suprasti, kad yra biudžeto pajamos ir išlaidos. Šių metų biudžeto projekte – 144 mln. eurų. Iš dalies Sendvario seniūnijos gyventojų pastaba dėl gaunamų lėšų iš gyventojų pajamų mokesčio yra teisinga. Tačiau kitą pusę biudžeto pajamų sudaro nekilnojamojo turto, kiti mokesčiai, valstybės dotacijos, ES lėšos. Kitas svarbus dalykas – išlaidos. Savivaldybė turi daugybę viešųjų funkcijų. Apie 60 mln. eurų viso rajono savivaldybės biudžeto išlaidų sudaro pinigai, skiriami švietimui. Atmetus būtinas išlaidas, investicijoms ir infrastruktūrai, šiais metais lieka tik 17 mln. eurų“, – tikino B. Markauskas.
Požiūris: Klaipėdos rajono meras B. Markauskas Sendvario seniūnijos gyventojams priminė, kad per kelerius metus į šią teritoriją investuota daugiau nei 11 mln. eurų. / Vestos Jašinskaitės nuotr.
Žemės išpirkimui – milijonai
„Sendvario seniūnijoje mes matome dvi didžiausias bėdas – švietimą ir infrastruktūrą. Sprendžiant infrastruktūros klausimus Sendvario seniūnijoje, didžiausiu kliuviniu tampa tai, kad čia faktiškai nėra valstybinės žemės sklypų – driekiasi vien privačios žemės. O štai visi keliai yra valstybiniai, kurie priklauso įmonei „Via Lietuva“, – teigė B. Markauskas.
Klaipėdos rajono meras pripažino, kad dažniausiai savivaldybė iš gyventojų sulaukia priekaištų dėl vaikų ugdymo – tėvai nori mokyklų ir darželių netoli namų.
O mokyklos ar darželio statybai nėra valstybinės žemės sklypų.
„Kelių tiesimui reikia numatyti dar ir kelio apsaugos zonas, šaligatvius, apšvietimą. Dėl to susiduriame su didžiuliu iššūkiu – norint suformuoti koridorius keliams ir tinklams, reikia išpirkti privačias žemes. O tokios procedūros trunka ketverius ar penkerius metus. Baigiame rengti Sendvario seniūnijos specialų inžinerinės infrastruktūros planą ir matome, kad norėdami suformuoti kelių koridorius, turėtume iš privačių asmenų paimti 110 hektarų žemės. Rinkos kaina hektaras žemės kainuoja apie 70 tūkst. eurų. Vadinasi, mums reiktų apie 70 mln. eurų vien žemės išpirkimui“, – kalbėjo B. Markauskas.
Investuoja į valstybinius kelius
Kiekvieną rytą ir vakarą automobilių spūstys nusidriekia tomis keliomis įvažomis į Klaipėdos miestą. Visos šios arterijos yra valstybiniai keliai, tačiau, gal to nežinodami, gyventojai dėl jų būklės keiksnoja rajono valdžią.
„Matydami kreivą valstybės požiūrį į kelius, mes pradėjome investuoti į valstybinius kelius, esame pasirašę ne vieną sutartį su įmone „Via Lietuva“ dėl mūsų rajone esančių kelių. Mes suprantame situaciją ir ieškome nestandartinių sprendimų. Kalbu apie viešosios ir privačios partnerystės sprendimus“, – akcentavo rajono meras.
Sendvario seniūnijoje visi keliai yra valstybiniai. Pagrindinės arterijos su Klaipėda – Ežero, Smeltaitės, Dangaus gatvės ar Klemiškės gatvės nuo Baukštininkų kaimo pusės – valstybiniai keliai.
„Mes matome tą kreivą valstybės požiūrį į kelius, pasirašėme bendradarbiavimo sutartį su įmone „Via Lietuva“ dėl Ežero gatvės rekonstrukcijos. 20 proc. remontui reikalingų lėšų duodame iš savivaldybės biudžeto valstybiniam keliui, nes mums svarbu, kad jis būtų sutvarkytas. Pagal sutartį, šis kelias dar 2023 metais turėjo būti rekonstruotas. Vieno kelio rekonstrukcijos kaina – 10,8 mln. eurų. Reikėtų suprasti, apie kokias sumas mes kalbame“, – kalbėjo B. Markauskas.
Pasiūlymus vertino teigiamai
B. Markauskas tikino, kad su įmone „Via Lietuva“ jau deramasi dėl galimybės kartu su šią valstybine įmone rengti viešosios ir privačiosios partnerystės projektus.
Rūpi mums Sendvaris.
„Norime į tokius projektus įtraukti Ežero gatvę, Dangaus, viaduko iš Klemiškės gatvės per Palangos plentą ir Tauralaukio viaduko rekonstrukcijas. „Via Lietuva“ pažadėjo, kad kai bus parengta studija, kurią mes nupirkome, siūlys „Via Lietuva“ valdybai ryžtis tokiems projektams. Tai gali būti apie 20 mln. eurų investicija, o tai yra dideli pinigai“, – konstatavo B. Markauskas.
Tačiau, mero manymu, sprendžiant tik pavienių susisiekimo taškų problemas, situacija negerės, reikia kompleksinių sprendimų.
Centrinė projektų valdymo agentūra teigiamai vertina tokius Klaipėdos rajono valdžios siūlymus, nes investicijos į kelius yra laikomos vertingomis investicijomis.
Pagal valdžios ir privataus subjekto partnerystės koncesiją Klaipėdos rajono savivaldybė žada imtis ir savivaldybei priklausančių kelių rekonstrukcijų. Tam numatoma apie 10 mln.–12 mln. eurų investicija.
„Bet suskaičiavus, kiek realiai investuota ir kiek dar siekiama investuoti į Sendvario seniūniją, labai tikėtina, kad Gargždų ar Priekulės gyventojai ims pykti, kad jiems neskiriame dėmesio“, – šyptelėjo B. Markauskas.
Tokioms gatvėms, kaip Šilelių ir Jurgaičių, Klaipėdos rajono savivaldybė jau skyrė didžiulę sumą jų rekonstravimui.
„Išpirktos žemės eismo koridorių suformavimui. Parengtas projektas, pavasarį pirksime rangą. Agilos gatvę taip pat planuojame rekonstruoti iš savivaldybės biudžeto. Važiuojant Klemiškės gatve, netoli „Gulbės“ sodų bendrijos, yra privačių asmenų asfaltuota kelio dalis. Planuojame užbaigti šios gatvės remontą ir pakloti dviejų kilometrų ilgio asfaltą. Ta kryptimi pasuktų nemažas srautas automobilių, nes toliau yra išvaža į autostradą“, – paaiškino B. Markauskas.
Namai – buvusiose pievose
Dėl lietaus nuotekų sistemų reikalavimo meras tikino, kad daug optimizmo šiuo klausimu nėra.
Vis dėlto Klaipėdos rajono savivaldybė baigia parengti lietaus nuotekų sistemos planą.
Daugybė teritorijų rajone kadaise buvo žemės ūkio paskirties žemės.
Šių teritorijų paskirtis buvo keičiama detaliaisiais planais. O melioracinė sistema liko pritaikyta tik žemės ūkio paskirčiai.
Atsiradus gyvenamiesiems rajonams, įvažas pradėta grįsti trinkelėmis, asfaltuotos kitos teritorijos, tad lietus neturi kur susigerti.
„Didelių vilčių negalime suteikti. Reikėtų patiems žmonėms įsivertinti teritorijas. Nebūsime pajėgūs įrengti lietaus nuotekų tinklų visame rajone. Jau matome, kad dėl klimato kaitos kritulių kiekiai didėja“, – patarė B. Markauskas.
Dėl komunalinių nuotekų tinklų įrengimo ateityje gali kilti klausimų, ES lėšų šiai plėtrai nebebus.
„Dabar tik iš pačios įmonės „Klaipėdos vanduo“ ir savivaldybių biudžetų bus galima įrenginėti tinklus. Vienas kilometras slėgiminės nuotekų linijos kainuoja apie 1,5 mln. eurų“, – pastebėjo B. Markauskas.
Statys vaikų darželį
Dar vienas klausimas, dėl kurio nerimsta uostamiesčio priemiesčių gyventojai, – ugdymo įstaigų stygius.
„Mes vieninteliai visoje Lietuvoje nuėjome nestandartiniu keliu. Šiuo metu Lietuvoje mūsų savivaldybė skiria didžiausias dotacijas privatiems darželiams. 250 eurų kompensacijos dydžio nė viena kita savivaldybė neturi. Tačiau šis sprendimas pasiteisino – turime 1 225 vietas privačiuose darželiuose. Tai taip pat kainuoja. Vien Sendvario gyventojams dotacijoms sumokame per du milijonus eurų“, – pastebėjo B. Markauskas.
Sendvario seniūnijoje, Mazūriškiuose, bus pastatytas visiškai naujas 150 vietų darželis bei sutvarkyta visa infrastruktūra, kuri reikalinga ne tik būsimam darželiui, bet ir Agilos gatvėje pradėtam statyti daugiafunkciam centrui, kuriame taip pat įsikurs 230 vietų darželis bei 550 vietų pagrindinė mokykla.
Tačiau rajono valdžia jau svarsto kelis žingsnius į priekį – pradėta galvoti apie gimnazijos atsiradimą šalia Sendvario „Saulės“ mokyklos.
„Vaikai juk užaugs ir jiems reikės gimnazijos. Rūpi mums Sendvaris. Nuoširdžiai rūpi. Ieškome nestandartinių sprendimų“, – pastebėjo B. Markauskas.
Naujausi komentarai