Nelegalių vietų – ne viena

Daugelį metų Žardės piliakalnį miestiečiai buvo pavertę gyvūnų kapinėmis. Dar vienos nelegalios keturkojų kapinės buvo pastebėtos ir netoli Centrinio terminalo, pievelėje, ši teritorija pažymėta dviem kryžiais.

Todėl šiemet imta svarstyti apie legalių augintinių kapinių įrengimą. Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Inga Kubilienė mano, kad tokios kapinės būtų nedidelės.

„Klaipėdoje gyvūnų kapinių šiuo metu nėra, tačiau atsižvelgiant į tai, kad didžiuosiuose miestuose tokios veikia, uostamiesčio savivaldybė taip pat vertina galimybes dėl augintiniams laidoti skirtų nedidelių kapinių įrengimo. Tokių kapinių poreikį rodo ir pasitaikantys augintinių laidojimai tam nenumatytose vietose“, – pastebėjo I. Kubilienė.

Paklausus, apie kurias vietas, galėsiančias virsti nedidelėmis gyvūnų kapinėmis, svarstoma ir ar būtų įmanoma jas įrengti dar šiais metais, atsakyta, kad kol kas tikslesnių planų nėra.

„Šiuo metu situacija dar vertinama, tad kol kas konkretesnės informacijos pateikti neturime galimybės“, – pažymėjo Klaipėdos savivaldybės Komunikacijos skyrius.

Inga Kubilienė / Asmeninio archyvo nuotr.

Išeitis – kremavimas

Gyvūnų prieglaudos „Linksmosios pėdutės“ vadovė Simona Šakinytė pastebėjo naujas tendencijas – kartais gyvūnai ne paprastai palaidojami, o sudeginami, šios paslaugos esą prašo vis daugiau žmonių.

Dar galima atiduoti gyvūną į specialistų rankas.

Tokių kapinių poreikį rodo ir pasitaikantys augintinių laidojimai tam nenumatytose vietose.

„Prieglauda turi sutartį su „Nuaru“, jie paima. Jei būna tokių augintinių, kurie atvažiuoja ligoti, jų kūnelius po to taip pat pasiima „Nuaras“ arba veterinaras gali palaidoti savo sklype. Vienam šuniukui neseniai įvyko nelaimė, tad jį net kremavome. Dabar tai labai išpopuliarėjo. Mieste gyvūnų kapinių nėra. Man atrodo, kad žmonės kartais laidoja nelegaliai, neakivaizdžiai“, – pasakojo S. Šakinytė.

Pasak jos, kremavimas nėra pigi paslauga. Nepriklausomai nuo to, kiek sveria augintinis, jo kremavimas gali kainuoti apie 200 eurų.

Į psichologą nesikreipė

Psichoterapeutas Gediminas Navaitis teigė, kad žmogaus ir gyvūno netekties etapai yra panašūs, bet gedulo trukmė ir psichologiniai aspektai – skirtingi.

„Negalėčiau pasakyti, koks laikas, kalbant apie gyvūnus. Jeigu kalbame apie žmones, tarsi maksimalus – metų gedėjimo laikotarpis, yra ir kiti – 40 dienų, kada vėl prisimenamas išėjusysis ir panašiai“, – sakė psichologas.

Anot jo, gretinimas su artimų žmonių netektimi dažnai padeda suprasti, kaip vyksta procesas praradus mylėtą gyvūną. Tačiau kartais labai prisirišęs žmogus, negalintis susitaikyti su gyvūno netektimi, turėtų kreiptis į specialistus.

„Tokiu atveju, jeigu pradėtų galioti tokie terminai, kaip kalbant apie žmogų, tai pasakytume, kad tai psichologiškai nėra adekvatu ir galbūt tokiam žmogui reikėtų suprasti, jog gyvūnas – tai ne artimas žmogus, o jeigu vis tiek jaučiama, kad išgyvenama kaip ypatinga netektis, tada tikriausiai reikėtų ir psichologo ar psichoterapeuto pagalbos. Bet aš galiu užtikrinti, kad su tokiu atveju niekada nesu susidūręs konsultacijose“, – tikino G. Navaitis.