Šiaurinėje miesto dalyje atliekamos šilumos trasų hidraulinės patikros rūpesčių sukelia ir verslininkams, įstaigoms. Vienus gelbsti indaplovės, kitus – viryklės.
Turi savo šildytuvus
Nuo pirmadienio šiaurinės miesto dalies nuo Kauno gatvės gyventojai, įmonės, įstaigos turi verstis be karšto vandens. Jis atjungtas dėl pradėtos šilumos trasų patikros padidintu slėgiu.
Klaipėdos verslininkų senamiesčio sąjungos pirmininkė Loreta Beržanskienė tvirtino, jog verslininkai yra susitaikę, kad savaitę teks verstis be karšto vandens, bet rūpesčių kyla.
„Esame pripratę. Patikros vykdomos kasmet. Daugiausia rūpesčių bandymai sukeltų viešbučiams, tačiau dauguma jų turi šildymo įrenginius. Juk nepasakysi klientams, kad šią savaitę visi maudytųsi po šaltu vandeniu ar eitų į Trilapio gatvėje esančią pirtį“, – situaciją apibūdino pirmininkė.
Gyvenimą palengvina indaplovė
Miesto centre esančios kavinės savininkė Virginija Marcinkėnienė teigė, kad gyventi be karšto vandens, kai už jį moki, yra blogai. Verstis be jo labai sudėtinga.
„Vis žada padaryti, kad neliktų tokių patikrų, bet nieko nepadaro. Gelbsti indaplovė. Įrenginys pats kaitina vandenį. Viešojo maitinimo įstaigoms, kurios neturi indaplovės, nors imk ir užsidaryk. Yra kavinių, kuriose vanduo šildomas elektriniais įrenginiais, bet tai daug kainuoja“, – komentavo savininkė.
Pasak V.Marcinkėnienės, dar būtų suprantama, kad be karšto vandens reikėtų gyventi dieną ar dvi, bet savaitė yra per ilgai ir nesvarbu, ar verslininkui, ar gyventojui.
„Atrodo, visose srityse einame į priekį, o čia niekas nesikeičia“, – pastebėjo verslininkė.
Ligoninėje – sudėtingas darbas
Šildytis vandenį tenka ir šiaurinėje miesto dalyje įsikūrusiems lopšeliams-darželiams.
„Dėl to, kad nėra karšto vandens, įstaigos neuždarysi. Suprantame, jog patikros yra neišvengiamos. Tačiau gal jas būtų įmanoma derinti prie lopšelių-darželių darbo laiko. Juk vienos nedirba liepą, kitos – rugpjūtį. Galėtų kokią apklausą atlikti. Dabar darželio neuždaryti“, – svarstė lopšelio-darželis „Boružėlė“ direktorė Regina Dimienė.
Įstaigos vadovė pasakojo, kad vanduo šildomas virtuvėje, o po to nešamas į grupes, nors tai ir pavojinga.
„Verčiamės kaip išmanome. Šildytuvo dėl savaitės pirkti neverta“, – pabrėžė R.Dimienė.
Išjungus karštą vandenį, ypač sudėtingai verčiasi Klaipėdos vaikų ligoninė.
„Tokius darbus vertiname neigiamai. Labai vargstame. Pas mus visada guli apie 50 vaikų, neturinčių nė metukų. Juos reikia apiplauti. Vandenį šildome. Skyrių darbuotojai verčiasi kaip galėdami. Operacinėje taip pat reikia karšto vandens rankoms nusiplauti. Naujoje operacinėje jau turėsime boilerį“, – pasakojo Klaipėdos vaikų ligoninės vyriausioji gydytoja Klaudija Bobianskienė.
|
Komentaras Arūnas Smaguris Įmonės „Klaipėdos energija“ Šilumos tiekimo tarnybos vadovo pavaduotojas Šilumos tiekėjus teisės aktai hidraulinius bandymus įpareigoja atlikti iš karto pasibaigus šildymo sezonui. Jų negalima nukelti vėlesniam laikui, nes paaiškėjus defektams trasų sutvarkymas gali užtrukti ne vieną mėnesį: reikia užsakyti, nupirkti detales, suderinti projektus ar net pakeisti vamzdynų ruožus. Dėl to įstatyme ir numatyta hidraulinius bandymus atlikti kuo anksčiau. Pagrindinis hidraulinių bandymų tikslas – nustatyti susidėvėjusių ir korozijos pažeistų šilumos trasų vietas. Visoje Lietuvoje šilumininkai yra paveldėję senas šilumos trasas. Klaipėdoje iš 215 kilometrų šiluminių trasų maždaug 130 kilometrų tarnauja daugiau nei 20 metų. Jos keičiamos kasmet, tačiau tai brangus malonumas – kilometro tinklų pakeitimas atsieina per 1 mln. litų. Galbūt ateityje, kai pasikeis Lietuvos įstatyminė bazė, bus pakankamai atnaujintos šilumos trasos, hidraulinių bandymų nebereikės. Panašiai yra Skandinavijos valstybėse – ten vamzdynai keičiami dažniau, saugomi nuo korozijos tiek iš vidaus, tiek iš išorės. Tad hidraulinių bandymų jie neatlieka. O mes Lietuvoje kasmet privalome tikrinti trasų patikimumą, kad išvengtume avarijų šildymo sezono metu. Anksčiau hidrauliniai bandymai būdavo atliekami praėjus savaitei po šildymo sezono pabaigos. Dabar, atsižvelgiant į klaipėdiečių prašymus, jie vyksta vėliau. Šiemet, palyginti su praėjusiais metais, bandymus nukėlėme dar savaitei. Jų terminai sutrumpinti maksimaliai – trasas išbandome per vieną dieną. Kur nėra aptinkama defektų, šilumos tiekimas mūsų trasose atnaujinamas po trijų dienų. O karšto vandens penkias ar šešias dienas nebūna ne tik dėl hidraulinių bandymų. Per tas kelias dienas ir namų šildymo sistemų prižiūrėtojai atlieka savo pasiruošiamuosius darbus – pakeičia susidėvėjusias įvadines sklendes, įvirina monometrus bei atlieka kitus darbus, kurių negalima padaryti, kai trasose cirkuliuoja karštas vanduo. Tad keturios-penkios dienos trasų išbandymui ir pasiruošimui leidžia visam miestui patikimai naudotis šildymo paslaugomis ištisus metus. |
|---|
Naujausi komentarai