„Dar niekada taip anksti nesu gręžęs. Tokia ta žiema. Gruodį buvo šalčiai, o sausis buvo šiltas. Spėju, kad ir sausio vidury sula būtų bėgusi“, – sakė L. Makūnas.

Vyras sulą tekino iš Tauralaukyje augančio klevo, kurio kamieno skersmuo siekia arti pusmetrio.

„Svarbu, kad pliusinė temperatūra būtų. Kai naktį lengvas minusas, o dieną šilta, sula pradeda tekėti. Kai bus šalta, sula nustos tekėti. Bet medžiams tokia žiema gali būti grėsminga. Ypač jei smarkiai atšaltų“, – kalbėjo L. Makūnas.

Prileidau devynis litrus.

Jis pastebėjo, kad lazdynų pumpurai jau išbrinkę.

Ventės rage ornitologas Vytautas Jusys sausio 30 d. nufotografavo besikalantį moterišką lazdyno žiedą.

„Jau moterišką? O viešpatie. Jei atšals, šaltukas išsiskleidusius pumpurus gali nukąsti. Gali tekti susimokėti už tą ankstyvą džiaugsmą. Ankstyvas pavasaris gali nubausti atšalimu“, – būgštavo L. Makūnas.

Leonas Makūnas. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Kol kas L. Makūnas mėgaujasi klevų sula, beržų sulos ragaus tik kovą.

„Naktį teko eiti tris kartus. Naudoju trijų litrų plastikinį indą. Nuėjęs pirmą kartą patikrinti, radau ištekėjusią per viršų. Tada jau teko keltis ir tikrinti. Prileidau devynis litrus. Bet dabar jau sula prasčiau bėga, pliusinė temperatūra laikosi tiek dieną, tiek naktį. Bet jei naktimis atšals, ji vėl bėgs“, – paaiškino L. Makūnas.

Vyras pamokė, kad, baigus tekinti sulą, būtina užkalti medžio kaiščiu kamieno žaizdą.

„Jei klevas didelis ir suaugęs, jis net nepajus, jei kibirą sulos nutekinsi. Svarbu tik žaizdą sutvarkyti“, – priminė L. Makūnas.