„Morge pasijutau taip, lyg būčiau antrarūšė. Norėjau kaimynui padėti palaidoti žmoną, bet susidūriau ne tik su abejingumu, bet ir, manyčiau, pasityčiojimu iš nelaimės ištikto žmogaus“, – apie patirtą šoką pasakojo Jūratė Jakelienė.

Numirė šalia sutuoktinio

Moteris mėgino padėti organizuoti kaimynės laidotuves, kai liūdną naujieną pranešė sutrikęs kaimynas.

„Vyras buvo pasimetęs. Jo moteris mirė naktį miegodama šalia jo lovoje. Kaimynas paprašė, kad pagelbėčiau sunkią valandą“, – kalbėjo J.Jakelienė.

Mirusią moterį vyras rado šeštadienio rytą. Atvažiavę greitosios medicinos pagalbos medikai konstatavo mirtį ir iškvietė tarnybą velionei išgabenti.

„Išsiveždami kūną šios tarnybos darbuotojai pasakė, jog pirmadienį aštuntą ryto prisistatytume į Teismo medicinos instituto Klaipėdos skyrių“, – įvykių chronologiją dėstė Plikiuose gyvenanti J.Jakelienė.

Šis skyrius, kol vyksta remonto darbai Liepojos gatvėje esančiose patalpose, laikinai glaudžiasi laidojimo namų rūsyje Joniškės gatvėje.

Šių patalpų duris tąkart J.Jakelienė pravėrė vos prasidėjus darbo dienai.

„Pasiteiravau darbuotojos, kur kreiptis dėl šeštadienį mirusios velionės iš Bauškaralės kaimo. Darbuotoja atrėžė: „O ką mes žinome, mes jums nieko nesakėme“, – pirmą slogų įspūdį prisiminė velionės kaimynė.

Tvarka – reikalams tvarkyti

Be kūno laukusios J.Jakelienės, koridoriuje stoviniavo ir viena palangiškė.

„Šiai moteriai taip pat buvo atrėžta, kad jokios informacijos nebus, reikia sulaukti eksperto“, – prisiminė J.Jakelienė.

Tą dieną morge kaip tik dirbo pats Teismo medicinos instituto Klaipėdos skyriaus vedėjas Vidmantas Armonas.

Pasak J.Jakelienės, vadovas darbe pasirodė po pusės dešimtos ryto.

Pirmoji prie V.Armono kabineto durų šoko palangiškė, niekaip negaunanti žinios, kada galės atsiimti dar penktadienį mirusio dėdės kūno. Tačiau tarpduryje pasigirdo įsakmus paliepimas palaukti.

„Apie dešimtą ekspertas pravėrė savo kabineto duris, palangiškė vėl puolė prie durų. Vos jai pakilus, ekspertas garsiai ištarė neva šalia buvusiai pavaldinei: „Paaiškink poniai, kaip čia viskas pas mus tvarkoma“, – pasakojo šokiruota moteris.

Pasiskundė instituto vadovybei

J.Jakelienė tokį pareiškimą tikino supratusi vienareikšmiškai.

„Neatmetu galimybės, kad dvi valandas be žinios laikyti mirusiojo artimieji po tokios frazės galėjo suprasti, jog tam, kad reikalai būtų išspręsti, reikia suminkštinti ekspertų širdis. Kadangi pati niekada nesu nieko siūliusi pareigūnui, ši mintis man išsyk pasirodė atmestina“, – nuomonę reiškė J.Jakelienė.

Esą po šios frazės kartu eksperto laukusi palangiškė iš karto įsmuko į kabinetą su kažkuo tvarkyti reikalų.

„O aš tuo metu gavau iš morgo darbuotojos lapelį su telefono numeriu. Buvo pasakyta skambinti vėliau. Po valandos ar dviejų pabandžiau paskambinti, telefonas gūdžiai tylėjo. Po pietų vėl surinkau šį numerį. Tačiau net ir po keliolikos bandymų susisiekti su ekspertais pastangos nuėjo veltui“, – kalbėjo moteris.

Jūratė nusprendė belstis į Teismo medicinos instituto vadovo Vilniuje kabineto duris.

Tik po pokalbio su šios įstaigos direktoriaus pavaduotoju Romu Rudžiu J.Jakelienė sužinojo, kad velionė, pavaduotojo žiniomis, jau yra paruošta šarvojimui.

Ragelyje – tyla

„Kaimynai sunkiai vertėsi, todėl viskam turėjo pakakti pašalpos. Ką tokiais atvejais daryti žmonėms, kurie neturi nei kaimynės, nei artimųjų? Gavę mirties liudijimą, mes dar turėjome skubėti į Gargždų savivaldybę užpildyti prašymus. Juk telefono numerį aš privalėjau gauti vos atėjusi, jei niekas nieko tikslaus negalėjo man pasakyti“, – piktinosi moteris.

Tačiau antrąkart atvykusi į morgo patalpas moteris liko šokiruota – paaiškėjo, kad dvi valandas pralaukusiems savo artimuosius laidojantiems žmonėms dalijamas neveikiančio telefono numeris.

„Paaiškėjo, jog niekas juo niekada neprisiskambins. Kai įstaigos darbuotojų paklausiau, kodėl taip elgiamasi, išgirdau, kaip Klaipėdos ekspertų vadovas pavaldinei kužda į ausį: „Sakyk, kad telefono laidelis nutrūkęs“, – kalbėjo šokiruota J.Jakelienė.

Perkėlė liniją

Pirmadienį šios istorijos padarinius pabandžiusiems išsiaiškinti žurnalistams taip pat nepavyko prisiskambinti nurodytu telefonu.

O apsilankius V.Armono kabinete paaiškėjo, kad ši telefono linija skirta patalpų apsaugos signalizacijai.

„Įvyko šioks toks chaosas, bendrovė TEO šį numerį turėjo perkelti iš vienų patalpų į kitas, tačiau nuo vasario 3 dienos perkėlusi šią liniją mūsų neinformavo. Raštą gavome tik vasario 17 dieną“, – aiškino V.Armonas.

Vis dėlto įstaigos vadovas negalėjo atsakyti, kodėl šiuo numeriu neįmanoma prisiskambinti iki šiol.

„Tai pasityčiojimas. Šioje įstaigoje žmogus turi būti ne tik informuotas laiku, bet ir rūpestingai. Mes juk čia ateiname ištikti nelaimės. Aš šį kartą rūpinausi tik kaimynės laidotuvėmis, o kaip turi pasijausti žmogus, netekęs savo paties artimiausio žmogaus?“ – apmaudą liejo J.Jakelienė.

Laukti – normalu

Nors Teismo medicinos instituto direktoriaus pavaduotojas R.Rudys labai prašė moters nerašyti skundo dėl šio atvejo, tačiau V.Armono atsiprašymo moteris nesulaukė net įsikišus žiniasklaidai.

Išklausęs priekaištus, V.Armonas dėstė savą įvykių versiją.

„Mes nežinome, kokios įmonės laimi konkursus mirusiesiems Klaipėdos rajone ar kituose rajonuose gabenti. Todėl nežinome, kas ir ką artimiesiems sako. Tai, kad moteris nuo aštuntos ryto negavo informacijos apie mirusįjį, – normalu. Tą pirmadienį mes turėjome daug mirusiųjų, tačiau ne visi dokumentai mus pasiekia aštuntą ryto. Tik juos gavę sprendžiame dėl darbų eiliškumo. Iki tol nėra aišku, kada kūnas bus paruoštas“, – aiškino V.Armonas.

Pasak Klaipėdos skyriaus vadovo, pirmiausiai ekspertai tvarko smurtinę mirtį patyrusius mirusiuosius.

„Turi būti sudaromas eiliškumas ir svarba, tačiau aš pats stengiuosi niekada nesivelti į pokalbius su artimaisiais“, – kalbėjo V.Armonas.

Kyšio neprašė

Apie tai, kad J.Jakelienei buvo duotas neveikiančio telefono numeris, V.Armonas tikino nieko nežinojęs. Pirmadienio rytą paaiškėjo, jog jis skirtas patalpų signalizacijai.

"Išsiaiškinau, kas dirbo tą dieną. Manau, bus pokalbis su šia darbuotoja, tačiau nežinau, ar galiu ją bausti“, – kalbėjo V.Armonas.

Užuominas apie kokį nors atlygį V.Armonas atmetė.

„Bandymas kalbėti apie kažkokius neteisėtus dalykus, man, kaip įstaigos vadovui, nėra priimtinas", – aiškino V.Armonas.

Teismo medicinos ekspertų vadovas aiškino, kad pasakymas "kaip čia pas mus reikalai tvarkomi" buvo skirtas pavaldinei.

"Darbuotoja turėjo informuoti, jog artimieji per tą laiką turėtų susimokėti už velionio saugojimą, kad išrašant dokumentus nebūtų bėgiojama", – savo frazės prasmę komentavo V.Armonas.

Jis paneigė ir tai, jog velionė buvo paruošta tik po vadovybės iš Vilniaus skambučio.

„Mes kūną sutvarkėme pirmą iš visų tą dieną buvusių, o moteris Vilniuje skundėsi jau po pietų“, – aiškino V.Armonas.

Vis dėlto vadovas tikino, kad jo vadovaujama įstaiga funkcionuoja normaliai, o konfliktas kilo dėl to, jog įstaiga laikinai glaudžiasi svetimose patalpose.

"Visi nesklandumai baigsis tuomet, kai turėsime naujai įrengtas patalpas, kuriose numatėme vieno langelio principą čia besilankantiems. Pripažįstu, kad darbuotoja galėjo pasielgti neetiškai, tačiau svarbu tai, jog ateityje tokių klaidų nebūtų", – aiškino V.Armonas.

Papildyta

Po užuominų apie kyšį - į STT

Teismo medicinos instituto direktoriaus pavaduotojas Romas Raudys tikino, kad skundų dėl nepagarbaus elgesio su klientais gaunama iš daugybės instituto padalinių visoje šalyje.

„Būta skundų ir dėl Klaipėdos skyriaus darbo, tačiau mums esantiems Vilniuje labai sunku sukontroliuoti situaciją padaliniuose. Visais atvejais siūlyčiau geriau rašyti skundą raštu, nei skųstis žodžiu. Tačiau net ir gavę raštą, ne visuomet galime įrodyti darbuotojo kaltę. O ir skyrę nuobaudą, galime sulaukti kreipimosi į teismą“, - apie klaipėdietės skundą kalbėjo R.Raudys.

Instituto vadovybė patarė išgirdus menkiausią užuominą apie neteisėtą atlygį tuoj pat  kreiptis į teisėsaugą.

„Tokius dalykus turi tirti policija ar Specialiųjų tyrimų tarnyba, o ne mes. Geriausia būtų netylėti, o tiesiai kreiptis į šias tarnybas“, - tikino R.Raudys.

Tačiau etiškas šio instituto darbuotojų elgesys su artimųjų netekusiais žmonėmis, pasak R.Raudžio, yra privalomas.

„Mūsų vidaus taisyklėse numatytas atskiras punktas dėl etiško elgesio su interesantais. Tačiau ir tokį nusižengimą juk reikia įrodyti“, - kalbėjo R.Raudys.

Paklaustas, ar nuo šiol į šio instituto patalpas žmonės turės žingsniuoti apsiginklavę garso įrašymo įranga, R.Raudys vylėsi, kad miestiečiams dar neteks imtis tokių priemonių.

„Sunku pasakyti, tačiau vos ne taip ir reikėtų. Mūsų darbas yra išryškinti ir užsiimti prevencija, kad tokių dalykų nenutiktų. Mes galime tik atlikti tarnybinį partikrinimą“, - kalbėjo R.Raudys.

Šiuo metu teismas ima nagrinėti vieno Klaipėdos morgo sanitaro bylą dėl galimo kyšininkavimo. M.Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Klaipėdos skyriaus sanitaras Valdas Holcmann teisiamas už 100 litų kyšį.

Specialiųjų tyrimų tarnyba pernai sulaikė sanitarą, kuris buvo įtariamas už žuvusios moters sušukavimą ir nuprausimą prašęs 150 litų, tačiau iš našlaite likusios dukros paėmė pusšimčiu mažiau.