Taikos prospekto 23 daugiabučiame name komercines patalpas, kurios atjungtos nuo centrinio šildymo, turintis klaipėdietis per sezoną už bendrojo naudojimo patalpų šildymą sumokėjo 3 tūkst. litų, nors jomis nesinaudoja. Vyras įtarė, jog išpūstas sąskaitas gauna todėl, kad Registrų centre kažkur prapuolė dalis namo.
Rūsyje įsirengė patalpas
Vladas Jonutis penkių aukštų daugiabučiame name turi erdves, kuriose įsikūrusi kavinė. Bendras jų plotas yra beveik 500 kv. metrų.
Pirmajame pastato aukšte esančių patalpų plotas siekia apie 400 kv. metrų. Pastato rūsyje yra įrengta taip pat įstaigai priklausanti salė, kurios plotas –100 kvadratinių metrų.
V.Jonučio patalpos yra atjungtos nuo centrinio šildymo. Tai buvo padaryta prieš daugiau nei dešimt metų. Komercinės patalpos šildomos dujomis, tokiu būdu paruošiamas ir karštas vanduo.
„Su centriniu šildymu nesame niekaip susiję“, – pabrėžė klaipėdietis.
Tačiau šildymo sezono metu V.Jonučio prašoma susimokėti už bendrojo naudojimo patalpų šildymą. Pasak vyro, jie laiptinėmis ir koridoriais nesinaudoja.
„Nesuprantu, kodėl mes turime mokėti už bendrojo naudojimo patalpų šildymą. Koridoriais ir laiptinėmis nevaikštome. Jei mokestis būtų nedidelis, mokėtume ir nieko nesakytume, bet dabar sąskaitos už šią paslaugą yra milžiniškos“, – pasakojo klaipėdietis.
Įtarimų sukėlė skaičiai
Pasak V.Jonučio, per praėjusį sezoną už bendrojo naudojimo patalpų šildymą buvo prašoma sumokėti 3 tūkst. litų. Per mėnesį tai – daugiau nei 400 litų.
„Tikrai nenormalu. Centralizuotai nesišildome, patys karštą vandenį pasiruošiame, koridoriais nesinaudojame, o tokios sumos. Trijų tūkst. litų per sezoną užtektų privačiam namui apšildyti. O čia tiek prašoma už bendrojo naudojimo patalpų šildymą. Abejoju, kad kaimynai tiek moka“, – dėstė vyras.
Klaipėdietis pradėjo aiškintis, kodėl jam pateikiamos tokios didelės sąskaitos.
Vyras tvirtino, kad nuėjęs pas šilumos tiekėją sužinojo, jog namo naudingasis plotas, nuo kurio skaičiuojami mokesčiai už šilumą, siekia 1 tūkst. 200 kv. metrų.
Bendras namo plotas – beveik 1 tūkst. 900 kv. metrų. V.Jonučiui šie skaičiai sukėlė įtarimų.
„Mokesčiai už bendrojo naudojimo patalpų šildymą skaičiuojami pagal plotą. Mano patalpos yra 500 kv. metrų. Pasirodo, kad didžiąją dalį sumokame mes. Kitiems keturių aukštų gyventojams lieka tik 700 kv. metrų. Tai atrodo tikrai nelogiška. Kur tai matyta?“ – piktinosi savininkas.
Netiksliai išmatavo?
Skaičiuojant mokesčius už šildymą, naudojamasi Registrų centro duomenimis. Įstaigai juos pateikia patalpų savininkai arba daugiabučio namo administratorius.
V.Jonučio nuomone, Registrų centro duomenys apie Taikos prospekto 23 namą yra netikslūs. Pasak vyro, jo patalpų, be esančių rūsyje, plotas yra apie 400 kv. metrų.
Klaipėdiečio teigimu, rekonstrukcijos metu jos buvo šiek tiek išplėstos. O viso pirmo aukšto plotas siekia apie 320 kv. metrų.
„Namas yra lyg dėžutė. Kiekviename aukšte turi būti toks pat plotas. Pagal pirmą aukštą namo naudingasis plotas turėtų būti apie 1 tūkst. 600 kv. metrų. Galima atmesti kelis kvadratinius metrus sienoms. Tačiau vis tiek kažkur dingo nemaža dalis namo“, – stebėjosi vyras.
V.Jonutis atkreipė dėmesį, kad namas baigtas statyti 1962 metais. Vyras spėjo, jog turbūt tada statybininkai ne viską tiksliai išmatavo.
Skaičiuoja ir už rūsį
V.Jonutis piktinosi, kad sumuojant sąskaitas už bendrojo naudojimo patalpų šildymą įtraukiamas ir rūsyje esančių patalpų plotas. Vyras atkreipė dėmesį, kad kiti gyventojai taip pat turi rūsius.
„Mums rūsys įskaičiuojamas, o kitiems gyventojams – ne. Tai nėra sąžininga. Mūsų įrengti dujiniai katilai net sušildo kitus rūsius. Kur teisybė?“ – klausė klaipėdietis.
V.Jonutis domėjosi, kodėl taip yra. Buvo paaiškinta, kad vyras patalpas yra įsirengęs, įregistravęs, naudoja komerciniais tikslais, o kiti gyventojai – ne.
„Tokie motyvai nustebino. Kaip kiti gyventojai nesinaudoja rūsiais? Juk ten yra sandėliukai. Gyventojai juose laiko daiktus. Keista, kad vieniems taikoma viena tvarka, o kitiems – kita“, – teigė vyras.
Klaipėdietis pasakojo, kad įregistruoti patalpas rūsyje privalėjo, nes to reikalavo Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Be registracijos salėje nebūtų leidžiama vykdyti kavinės veiklos.
V.Jonutis pasakojo, kad dėl susidariusios situacijos skambino konsultuotis į Valstybinę energetikos inspekciją. Jos specialistai aiškino, kad sąskaita už bendrojo naudojimo patalpų šildymą išrašoma teisėtai.
„Atsijungi nuo centrinio šildymo, bet vis tiek turi mokėti. Suprantu, kad šilumos tiekėjas elgiasi pagal nustatytą tvarką, bet vis tiek ji tikrai yra keista“, – dėstė klaipėdietis.
Mokėti įpareigoja įstatymas
Įmonės „Klaipėdos energija“ Klientų aptarnavimo centro vadovas Virginijus Zutkis aiškino, kad sąskaitos už šildymą skaičiuojamos remiantis Registrų centro duomenimis.
Už namo bendrosioms reikmėms – rūsių, laiptinių, pastogių ir kitų bendrojo naudojimo patalpų šildymą moka visi bendrasavininkiai.
V.Zutkio teigimu, šiluma bendrosioms reikmėms apskaičiuojama taikant penktą šilumos paskirstymo metodą. Šildymui suvartota šiluma dalijama į dvi dalis: šilumą patalpų šildymui ir šilumą bendrojo naudojimo patalpų šildymui.
Taikos prospekto 23 name 82 proc. suvartotos šilumos priskiriama pirmajai daliai, 18 proc.– antrajai.
Vadovo teigimu, šiluma patalpų šildymui proporcingai dalijama namo šildomam plotui, o šiluma bendrosioms reikmėms – bendram plotui.
Pasak V.Zutkio, vartotojus, kurie yra atsijungę nuo centrinio šildymo, mokėti už bendrojo naudojimo patalpų šildymą įpareigoja Šilumos ūkio įstatymas. Tokį išaiškinimą yra pateikusi Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. Nuo šilumos tiekėjo tai nepriklauso, jis tik laikosi nustatytos tvarkos.
Kvadratai niekur nedingo
Taikos prospekto 23 namą administruojančios įmonės „Vėtrungės būstas“ direktorius Virginijus Dobrovolskas tvirtino, kad pastate dalis ploto tikrai neišgaravo.
Registrų centro duomenimis, naudingasis – gyvenamasis namo plotas yra 1 tūkst. 200 kv. metrų. Kavinės plotas siekia 496 kv. metrus.
Komercinių patalpų plotas nėra įskaičiuojamas į naudingąjį. Jį reikia pridėti atskirai. Tokiu atveju namo bendrasavininkiams priklausantis plotas siekia 1 tūkst. 696 kv. metrų.
Dar apie 200 kv. metrus užima rūsiai, laiptinės. Viso namo plotas siekia 1 tūkst. 896.
Priklauso nuo kitų
V.Dobrovolskas aiškino, kad V.Jonutis už bendrųjų patalpų šildymą sumoka daug, nes jam priklausančių erdvių plotas yra didelis.
Pasak vadovo, sąskaitos galėtų sumažėti tik pakeitus šilumos paskirstymo metodą. Tačiau tai gali padaryti tik gyventojai. Tokiam sprendimui reikia daugumos butų savininkų pritarimo.
„V.Jonutis gali inicijuoti gyventojų susirinkimą. Mes tarpininkautume ir jį sušauktume. Gali kreiptis į mus. Susirinkime V.Jonutis galėtų išdėstyti savo argumentus. Jei dauguma būstų savininkų pritartų, metodas galėtų būti pakeistas“, – tvirtino vadovas.
Tačiau V.Dobrovolskas abejojo, kad taip įvyktų. Jei gyventojai sutiktų, kad V.Jonutis mokėtų mažiau, tą naštą turėtų prisiimti jie patys. Būstų savininkams būtų išdalyta nuo komercinių patalpų savininko likusi suma.
Vadovas pabrėžė, jog nėra gerai, kai daugiabučiame name vienos patalpos atjungiamos nuo centrinio šildymo. Tada kyla visokių nesusipratimų ir problemų.
„Būna atvejų, kai nuo centrinio šildymo atsijungęs gyventojas nešildo savo patalpų ir dėl to kenčia kiti. Kyla ir kitokių nesusipratimų, kaip ir šioje situacijoje. Nuo centrinio šildymo turėtų būti atjungtas arba visas namas, arba nė viena patalpa“, – akcentavo vadovas.
Komentarai
Aidas Petrošius
Registrų centro atstovas
Baigtas statyti namas turi būti įregistruotas. Matininkai išmatuoja patalpas, sudaro jų planą, apskaičiuoja visus plotus ir pateikia informaciją Registrų centrui. Taip pat yra nurodoma, kokios medžiagos naudotos statybai. Pastatas yra užregistruojamas. Tačiau būna, kad senos statybos namų duomenys ne visada yra tikslūs. Tais laikais visko pasitaikydavo, trūkdavo tikslumo matuojant. Prietaisai taip pat nebuvo tokie geri kaip dabar. Be to, nebuvo keliami ir tokie aukšti tikslumo reikalavimai. Nenustebčiau, jei pateikti senos statybos namo duomenys būtų netikslūs. Tačiau yra mechanizmų, kaip viską išspręsti. Jei asmuo mano, kad Registrų centro turimi duomenys yra klaidingi, jis gali užsakyti pakartotinius matavimus, juos atlikti ir pateikti duomenis. Tada jie bus atnaujinti.
Algis Gaižutis
Klaipėdos savivaldybės Butų ir energetikos poskyrio
vedėjas
Būstų plotai, pagal kuriuos paskirstomi šilumos ir kiti mokesčiai, gaunami iš Registrų centro. Yra namų, kurių naudingasis plotas gerokai mažesnis už bendrąjį. Vienas tokių – Herkaus Manto gatvės 8 bendrabučio tipo namas. Bendras jo plotas yra 4 tūkst. kvadratinių metrų, o naudingas – tik 1 tūkst. Likusią dalį sudaro holai, koridoriai, kitos bendrojo naudojimo patalpos. Tad pasakyti, kad kažkas kažkur suskaičiuota ne taip, negalima. Gyventojai atlieka butų ir kitų patalpų rekonstrukcijas. Jei po darbų padidėja jų plotas, būstus reikėtų iš naujo įregistruoti Registrų centre.
Naujausi komentarai