Maisto likučiai darželiuose ir mokyklose tapo finansine našta. Jų tvarkymo taisyklės reikalauja logika nepagrįstų išlaidų. Klaipėdos miesto biudžete tektų ieškoti papildomų maždaug 130 tūkst. litų.

Specialiosios taisyklės apibrėžia, kaip turi būti tvarkomos maisto atliekos mokyklose, vaikų darželiuose ar ligoninėse, taip pat viešojo maitinimo įstaigose.

Įsakymas išleistas daugiau nei prieš metus, o požiūris dėl jo laikymosi pasikeitė ėmus plisti gyvulių ligoms.

"Mes dabar kaip tik kontroliuojame, kaip tvarkomos maisto atliekos. Dar nieko nebaudėme, įstaigos parašo trūkumų šalinimo planą ir turi jo laikytis", – teigė Klaipėdos maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko pavaduotoja Jūratė Mačiulienė.

Paradoksalu, bet maisto atliekų tvarkymo įmonių Klaipėdoje nėra. O maisto atliekas iš įstaigų gali paimti tik tuo užsiimanti bendrovė.

"Taisyklės labai griežtos, tos atliekos turi būti sandėliuojamos atskirame šaldiklyje, per 24 valandas iš įstaigos jos turi būti išvežtos. Tų atliekų lieka iki 3 kilogramų per dieną, bet joms tvarkyti mes neturime lėšų", – teigė vienos uostamiesčio ikimokyklinės įstaigos vadovė.

Savivaldybės Švietimo įstaigų administravimo poskyrio darbuotojos patvirtino, kad Klaipėdoje yra 86 ugdymo įstaigos, kuriose per mėnesį lieka vidutiniškai iki 8 kg maisto atliekų. Jų išvežimas utilizavimui per ketvirtį vienai įstaigai kainuotų 140 litų.

Metams visoms uostamiesčio ugdymo įstaigoms vien atliekų išvežimui papildomai reikėtų beveik 50 tūkst. litų. Be to, atliekų laikymui kiekvienai įstaigai reikėtų įsigyti po šaldiklį, kurie savivaldybės biudžetui atsieitų beveik 80 tūkst. litų.

Savivaldybė bando ieškoti kompromiso su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba dėl maisto atliekų tvarkymo taisyklių koregavimo, nes esą nelogiška išleisti tiek pinigų dėl kelių kilogramų nesuvalgytų kotletų.