Regiono savitumo simbolis

Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba praėjusią savaitę oficialiu raštu kreipėsi į Lietuvos Prezidentą, prašydama padėti išspręsti nevaisingą diskusiją su Lietuvos heraldikos komisija (LHK), kuri atsisako įteisinti Mažosios Lietuvos vietos žmonių pasirinktą regiono herbo simbolį.

Kurti etnografinio Mažosios Lietuvos regiono heraldiką imtasi prieš šešerius metus.

Tada Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba sukvietė regiono savivaldybių kultūrininkus, visuomenininkus, senuosius krašto gyventojus, išeiviją išreikšti nuomonę, koks simbolis geriausiai atspindėtų šio regiono savitumą.

Apibendrinę surinktą istorinę medžiagą, Klaipėdos universiteto mokslininkai priėjo prie išvados, kad pagrindine kuriamo Mažosios Lietuvos herbo heraldine figūra galėtų būti briedis.

Tyrimo išvadose buvo teigiama, kad šio gyvūno sakralumas buvo pabrėžtas jau prūsų genčių idololatrijoje.

Heraldikoje dominuoja gyvūnai

Daug dėmesio briedžio simbolikai buvo skirta ir vėlesniais, jau Prūsijos bei Vokietijos valstybės egzistavimo šimtmečiais.

„Briedis, kaip svarbus Rytų Prūsijos gyvūnas, buvo išskiriamas nuo XVIII a., jo populiacija buvo saugoma Prūsijos karalių leistais ediktais. (...) Tiek vokiečiai, tiek lietuvininkai ar lietuviai briedį identifikuoja kaip tam tikros stiprybės, laisvės simbolį, neatsiejamą Kuršių nerijos kraštovaizdžio dalį ir dar svarbiau: briedis lietuvių visuomenės atstovų buvo siūlomas galimo Klaipėdos krašto herbo simboliu“, – buvo rašoma mokslininkų išvadose.

Tokiu būdu Mažosios Lietuvos etnografinio regiono herbo kūrimo komitetas nutarė pagrindiniu Mažosios Lietuvos kuriamo herbo simboliu pasirinkti būtent briedį.

„Renkantis šį simbolį taip pat orientuotasi į Lietuvos heraldikos komisijos rekomendaciją kurti bendrą etnografinių regionų heraldinių ženklų sistemą, kurioje dominuoja gyvūnai: Žemaitijos herbe centrinis simbolis yra meška, Aukštaitijos – žirgas, Suvalkijos (Sūduvos) – tauras, Dzūkijos (Dainavos) herbe – lūšys, pastarosioms teko herbo skydininkų vaidmuo“, – tvirtino Etninės kultūros globos tarybos vyr. specialistė Audronė Daraškevičienė.

Nesusikalba su komisija

Tačiau LHK vienareikšmiškai pasirinktą briedžio simbolį atmetė.

Pagrindinis argumentas buvo, kad Antrojo pasaulinio karo metais šio gyvūno atvaizdą naudojo viena nacių Vokietijos karinių divizijų, todėl pasiūlyta ieškoti kito simbolio (knygos, kurėno ar pan.).

Po tokios LHK reakcijos Klaipėdos universiteto mokslininkai parengė dar vieną mokslinę studiją, pagrindžiančią briedžio simbolio reikšmę etnografinio Mažosios Lietuvos regiono istorijoje ir kultūroje.

Joje teigiama, kad nėra jokių tiesioginių sąsajų tarp nacionalsocializmo ir briedžio simbolikos.

Nepaisydama visų papildomai pateiktų argumentų, LHK briedžio simbolį vėl atmetė.

„Susidarius tokiai padėčiai, Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba kreipėsi į Prezidentą, išreikšdama viltį, kad jis padės išspręsti regiono heraldikos užsitęsusio kūrimo problemą, o, švęsdami 2023 m. Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-metį, galėsime džiaugtis įteisinta Mažosios Lietuvos regiono heraldika“, – vylėsi A.Daraškevičienė.