G. Nausėda nepatvirtins?

„Dėl herbo kreipsiuosi į prezidentą, kad jo netvirtintų. Turiu tokią teisę. Herbas sukurtas be konkurso, su dideliais heraldikos taisyklių pažeidimais. Sutinku su klaipėdiečio dizainerio Kęstučio Mickevičiaus pastabomis dėl herbo ir galiu tik pridurti, jei toliau taip bus valdomas šitas kraštas, kyla minčių apie krašto atsiskyrimą. O ką daryti? Lietuva turi neužšąlantį uostą ir gražiausią kurortinę zoną, o mes ką už tai gavome? Šitą herbą?“ – piktinosi sostinėje gyvenantis žinomas klaipėdiškis dailininkas Vytautas Gocentas.

Raštą prezidentui ketina pasirašyti pats V. Gocentas, Klaipėdos vėliavos bendraautoris K. Mickevičius ir Mažosios Lietuvos reikalų tarybos pirmininkas Kęstutis Pulokas, galbūt bus ir daugiau pasirašysiančiųjų.

Manau, kad prezidentas jau perskaitė viską ir spaudoje, ir atsiliepimus feisbuke, ir jis nepatvirtins to herbo.

„Kodėl kai kurios Europos valstybės turi liūtus savo herbuose (kurie ten negyvena) ir tai yra leidžiama, o briedžio, kuris gyvena šiame krašte, atvaizduoti mūsų herbe 10 metų buvo neleidžiama, nes kažkam pasirodė, kad tai yra nacių simbolis. Galiausiai jis pavaizduotas, bet ar herbo kūrėjas matė, kaip tas briedis atrodo realybėje? Kodėl jis pašiurpęs? Kodėl kanopos tokios didelės, kodėl styro falas? Tas briedis yra baisus, be to, kam ta laivų armada? Manau, kad prezidentas jau perskaitė viską ir spaudoje, ir atsiliepimus feisbuke, ir jis nepatvirtins to herbo“, – įsitikinęs V. Gocentas.

Kol prezidentas savo dekretu nepatvirtino naujojo Mažosios Lietuvos herbo, jis oficialiai yra negaliojantis ir galbūt dar yra galimybė ką nors jame keisti.

Neatitinka pradinės idėjos

Dienraštis „Klaipėda“ jau rašė („Dėl herbo – abejonės“, 2024 03 16), kad dėl naujai sukurto Mažosios Lietuvos herbo K. Mickevičius turėjo pastabų, pradedant netinkama briedžio poza ir baigiant kanopomis.

Anot klaipėdiečio, galutinis herbo variantas pradinės idėjos neatitinka.

Maža to, sugalvota herbu „papuošti“ Mažosios Lietuvos vėliavą, o tai jau būtų vėliavos keitimas, nes herbo ant šios vėliavos niekada nebuvo.

Dailininkas Arvydas Každailis, Mažosios Lietuvos herbo autorius, bandė apginti savo darbą ir tvirtino, kad šiame herbe pavaizduota briedžio poza yra heraldiška.

A. Každailis pripažino, kad herbuose gyvūnai, tarp jų ir briedis, būna pavaizduoti ir įprastoje pozoje, tačiau šiuo atveju esą norėta kažko kito.

Beje, Heraldikos komisija nuo 2014-ųjų rudens priešinosi, kad Mažosios Lietuvos herbe apskritai atsirastų briedžio atvaizdas, o dabar esą, kai herbą sukūrė Heraldikos komisijos narys (A. Každailis – A. D.), visi netikėtai pritarė jo sukurtam briedžiui.

Darbo grupei tiko

Tvirtinant herbą, dalyvavo ne tik Heraldikos komisija, bet ir Etninės kultūros globos taryba bei Mažosios Lietuvos regiono heraldikos kūrimo darbo grupė.

Mažosios Lietuvos regiono heraldikos kūrimo darbo grupės vadovės šilutiškės Vilmos Griškevičienės teigimu, A. Každailio sukurtas regiono herbas yra geras.

Dešimtmetį Heraldikos komisija priešinosi krašto bendruomenės pasirinkto herbo simbolikai – briedžiui, bet kai pagaliau sutiko, kad herbo skyde dominuotų briedis, primygtinai pageidavo, jog herbe būtų pavaizduotas ir švyturys, ir laivai.

Pernai, paminėjus Mažosios Lietuvos prijungimo prie Didžiosios Lietuvos 100-metį, taip ir nespėta 2023-iaisiais, kurie Seimo buvo paskelbti Klaipėdos krašto metais, sukurti regiono herbo.

Kol kas jo istorija nesibaigia ir šiemet, nes prezidentas dar nepatvirtino jo savo dekretu.