Stojo į skirtingas puses

Paprastai tariant, uostamiesčio ligoninių pertvarkos siekiama dėl ES lėšų, o europinių milijonų nori visi – tiek tie, kurie nuosaikiau vertina reformos žingsnius, tiek tie, kurie alkūnėmis skinasi kelią tam, kad jų siūlymai kuo greičiau būtų priimti miesto tarybos posėdyje.

"Europinis fondas turi būti panaudotas iki 2025 metų. Jei mes dar trypčiosime ir sakysime, kad mums reikia pagalvoti, atrodysime nerimtai. Turtą reikia perduoti valstybei, juolab kad nelabai ten ką liko perduoti", – motyvą, dėl ko taip skubama, akcentavo konservatorius Rimantas Didžiokas, tarybos komitetams pristatęs sprendimo projektą dėl Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios įstaigos Klaipėdos universitetinės ligoninės dalininkės – turtinių ir neturtinių teisių perdavimo valstybės nuosavybėn.

Dėl to, kad Klaipėdoje reikia įsteigti universiteto ligoninės statusą turinčią ligoninę, sutinka visi, tačiau tarybos nariai pasidalijo į skirtingas barikadų puses dėl būdų, kaip reikėtų to siekti.

Europinis fondas turi būti panaudotas iki 2025 metų. Jei mes dar trypčiosime ir sakysime, kad mums reikia pagalvoti, atrodysime nerimtai.

Kas nutiko, kad tų pačių tikslų siekiantys politikai stojo į tokią smarkią kovą?

Vienoje barikadų pusėje – savo sprendimo projektą parengę konservatoriai ir buvę "valstiečiai", frakcijos "Klaipėdiečiams" nariai, frakcija "Vardan Klaipėdos". Iš viso projektą palaiko 17 tarybos narių.

Savo sprendimo projektą parengė ir miesto savivaldybės administracija.

Palaikymą šiam projektui reiškė kur kas mažesnė politikų grupė.

Tačiau politinę deklaraciją, kuri skelbia, kad Klaipėdos savivaldybė dalyvaus sveikatos sektoriaus reformoje, vykdys ligoninių tinklo konsolidavimą, pasirašė net tie, kurių politiniais bendražygiais jokiais būdais nepavadinsi.

Parašus padėjo Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas, vicemeras Arvydas Cesiulis, tarybos nariai Alina Velykienė, Judita Simonavičiūtė, Saulius Budinas, Lina Skrupskelienė, Edmundas Kvederis, Vaida Žvikienė ir net Nina Puteikienė.

Požiūriai: Klaipėdos meras V.Grubliauskas (kairėje) tarybos narius įtikinėjo neskubėti dėl svarbių sprendimų, bet konservatorius R.Didžiokas įsitikinęs, kad trypčiojimas vietoje nieko gero neatneš.

Atiduos milijoninį turtą

Konservatorių teikiamą sprendimo projektą buvo siūloma svarstyti kitame Klaipėdos tarybos posėdyje vasario 28 d., tačiau 19 tarybos narių nubalsavo, kad klausimas būtų įtrauktas į ketvirtadienio tarybos posėdį.

Vaikų ligoninės reorganizavimo siūlomą projektą konservatorių daugumos politikų grupė nusprendė atsiimti.

Teikiamas svarstyti ir Klaipėdos savivaldybės administracijos parengtas sprendimo projektas.

Norima konsoliduoti aukščiausios kvalifikacijos gydytojus vienoje ligoninėje.

Konservatorių ir "eksvalstiečių" palaikomą projektą įvairių komitetų nariams pristatinėjęs tarybos narys R.Didžiokas politikams priminė, kad konservatoriai suskubo ruošti savo siūlymus po to, kai paaiškėjo, kad Lietuvoje ketinama steigti tik du aukščiausio lygio sveikatos centrus – Vilniuje ir Kaune. Tuomet imtasi žingsnių, kad toks centras atsirastų ir Klaipėdoje.

R.Didžiokas Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto išplėstinio posėdžio metu akcentavo, kad Klaipėdos universitetinės ligoninės nuosavybės teisių perdavimas dar nereiškia reorganizacijos.

Tačiau ruošiamasi perduoti milžinišką 10,4 mln. eurų vertės turtą. Trumpalaikio turto vertė – 66,5 tūkst. eurų.

"Norima konsoliduoti aukščiausios kvalifikacijos gydytojus vienoje ligoninėje", – aiškino R.Didžiokas.

Perdavimas – be garantijų?

D.Didžiokas viešai akcentavo, kad nuo 2015 m. esą savivaldybė į jai priklausančią Klaipėdos universitetinę ligoninę (KUL) investavo per 3 mln. eurų. Perdavus įstaigą valstybei, nebereikėtų sukti galvos dėl 12 mln. erų investicijų, kurių reikia ligoninei.

"Priėmus sprendimą, būtų Vyriausybei duodamas sutikimas reorganizuoti KUL, Klaipėdos jūrininkų ligoninę, Palangos reabilitacijos ligoninę į vieną ligoninę. Galiausiai, ministerijai užbaigus reorganizavimą, Vyriausybė atskiru nutarimu duotų leidimą, kad Klaipėdos universitetas taptų dalininku ir taip ligoninė įgytų universiteto ligoninės statusą. Tai jau įtvirtinta įstatymu", – projekto esmę paaiškino R.Didžiokas.

Projekto rengėjams medikų bendruomenė reiškė pretenzijas, kad rengiant projektą su jais politikai nesikalbėjo. Tačiau pats R.Didžiokas aiškino, kad medikų bendruomenę kvietė, bet esą niekas nenorėjo diskutuoti, nors uostamiestyje buvo rengtas ne vienas susitikimas.

R.Didžiokas akcentavo, kad skubėti verčia tai, kad antrajame metų ketvirtyje jau turės būti priimti sprendimai dėl sveikatos įstaigų tinklo pertvarkos, o jei uostamiestis nerodys iniciatyvos, esą liks už borto.

Vis dėlto konservatorių siūlomas projektas kelia diskusijas.

Kyla klausimas, kodėl savivaldybė KUL turtines ir neturtines teises bei pareigas perduotų valstybei be aiškių gairių, kaip vyks tolesni pertvarkos veiksmai?

Todėl savivaldybės administracijos rengtame sprendimo projekte numatyta, kad galutinis sprendimas būtų priimtas tik tuomet, kai miesto taryba pritartų įstaigų reorganizavimo sąlygų projektui.

Tai reiškia, kad turės būti parengta aiški naujos gydymo įstaigos struktūra ir pareigybių sąrašas.

Toks saugiklis lemtų, kad centrinė valdžia turėtų labiau atsižvelgti į Klaipėdos politikų nuomonę sprendžiant, kokia bus naujoji gydymo įstaiga.

Dalija tai, ko nevaldo

Savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis, pristatydamas administracijos rengtą sprendimo projektą įvairių komitetų nariams, akcentavo, kad ligoninių pertvarkai niekas nesipriešina, tačiau kyla klausimas, kokį turtą suskubo dalyti politikai, jei realiai jį valdo administracija?

"Universitetinis kompleksas mieste reikalingas. Klausimas, kiek jame galėtų dalyvauti taryba? Dabartiniame projekte numatyta, kad taryba artimiausiame tarybos posėdyje pasisako dėl ligoninės dalininko teisių perdavimo klausimų, dėl turto perdavimo. O toliau reorganizacijos plano patvirtinimą vykdo turto savininkas, tai yra savivaldybės administracijos direktorius. Perdavimo procesą taip pat vykdo administracijos direktorius", – tvarką tarybos nariams subtiliai paaiškino G.Neniškis.

Vis dėlto administracijos direktorius pripažino, kad kas ir kaip turėtų vykti, diskusijų dar mažoka.

Neaišku, kokios paslaugos bus teikiamos universitetinės ligoninės komplekse, koks Vaikų ligoninės likimas? Ar ji bus KUL komplekse, ar prijungta prie Respublikinės ligoninės?

"Neaišku, kokios paslaugos bus teikiamos universitetinės ligoninės komplekse, koks Vaikų ligoninės likimas? Ar ji bus KUL komplekse, ar prijungta prie Respublikinės ligoninės? Šie dalykai yra neaiškūs", – pastebėjo G.Neniškis.

Jis pridūrė, kad konservatorių siūlomai pertvarkai niekas neprieštarautų, tik skiriasi siūlymų turinys.

G.Neniškis pirminė Kauno klinikų užgimimo procesą. Su ministerija dėl turto perdavimo ir kitų klausimų derėjosi savivaldybės administracija.

Politinius sprendimus kauniečiai priėmė per tris mėnesius, tačiau reorganizacijoje, kuri truko septynerius metus, politikai nebedalyvavo.

Medikas – ne prekė

Visoje šioje ligoninių pertvarkos ir milijonų vaikymosi kovoje jau šiuo metu už borto jaučiasi likusios pačių gydymo įstaigų bendruomenės.

Konservatoriai, klausiami, kodėl nediskutavo su ligoninių vadovais, aiškino, esą vienų nekvietė, o kiti ir kviesti neatėjo.

"Reorganizavimo ir reformų planas yra du skirtingi dalykai. Pirmiausia sudaromas reformų planas, tik tuomet vykdoma reorganizacija. Mūsų niekas niekur nekvietė diskutuoti. Mes nesame sportininkai, kuriuos galima kam nors parduoti neatsiklausus. Kalbama apie nuvažiuojančius traukinius ir mistinius pinigus, kurių niekas nematė", – akcentavo KUL vyr. gydytojas profesorius Vinsas Janušonis.

KUL vadovas tikino, kad reforma palies tūkstančius darbuotojų, o su jais niekas neaptarinėjo būsimų pokyčių.

Vinsas Janušonis: mes nesame sportininkai, kuriuos galima kam nors parduoti neatsiklausus.

Kreipėsi į Konstitucinį Teismą

Klaipėdos tarybos dalies narių iniciatyvą kuo greičiau perduoti KUL turtą valstybei kai kurie tarybos nariai vadina mūšiu dėl įtakos.

Tarybos narė Alina Velykienė politiniams oponentams į akis išrėžė, kokių minčių jai kyla stebint šį mūšį.

"Kalbate, kad siekiate gerų tikslų. Bet tai, ką kalbate, rodo, kad siekiama turto perėmimo ir tikriausiai savų vadovų paskyrimo", – viešai savo nuomonę išsakė A.Velykienė.

Kalbate, kad siekiate gerų tikslų. Bet tai, ką kalbate, rodo, kad siekiama turto perėmimo ir tikriausiai savų vadovų paskyrimo.

Kita tarybos narė Judita Simonavičiūtė žurnalistams pripažino, kad tokio rankų laužymo Klaipėdos savivaldybėje ji dar nematė.

"Mano galva, bet kokia kaina siekiama savų interesų. Šiame procese dalyvauja konservatoriai ir uosto žmonės, na, ir, žinoma, ta tarybos narių dalis, kurie tiesiogiai susiję su universitetu. Šiaip tai jie turėtų nusišalinti, bet apie tai net nesvarsto. Matyt, kažkokių bendrų interesų yra. Skaitydama ministerijos raštą, aš nematau, kad kas nors reikalautų atiduoti turtą, prašoma pritarti reorganizavimo planui. Neaišku, ar skubama nusikratyti, ar siekiama patenkinti kažkokius interesus?" – suabejojo J.Simonavičiūtė.

Milijoninio turto perdavimo projektą rengusiems politikams primenama, kad visos jų skubos iniciatyvos gali sulaukti Konstitucinio Teismo kirčio, jei šis konstatuotų, kad Klaipėdos universitetas, turintis tik slaugytojų lygmens studijų programą, negali dalyvauti universitetinių klinikų steigime.

Į Konstitucinį Teismą jau kreipėsi 31 Seimo narys, įžvelgus, kad galbūt Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas priimtas siekiant tik įvykdyti Klaipėdos gydymo įstaigų sujungimus ir pertvarkas.

Taip pat įžvelgiama, kad sudaromos išskirtinės sąlygos vienam valstybiniam universitetui dalyvauti universiteto ligoninės steigime Klaipėdoje, o tai esą nesuderinama su Konstitucija, kalbant apie sąžiningos konkurencijos laisvę.

"Kai kas nesupranta, kad sprendimai gali sulaukti teisinių vertinimų. Aš spėju, kad po šių veiksmų bus net ir teisminiai ginčai", – svarstė J.Simonavičiūtė.

Siekia turto ir įtakos?

Akivaizdu, kad iki rinkimų liko metai. Man susidaro įspūdis, kad universitetas tampa ne mokslo, o vis stiprėjančiu politiniu centru.

Tarybos narė N.Puteikienė, paklausta, ką ji įžvelgia šioje kovoje dėl ligoninių pertvarkos, patikino, kad kova vyksta dėl įtakos zonų plėtimo ir pinigų.

"Akivaizdu, kad iki rinkimų liko metai. Man susidaro įspūdis, kad universitetas tampa ne mokslo, o vis stiprėjančiu politiniu centru. Jame koncentruojasi daug politinių jėgų, daug įtakų. Todėl universitetas ir nori konsoliduoti materialinius ir administracinius resursus", – pastebėjo N.Puteikienė.

Fakte, kad opozicijoje esantys tarybos nariai vienijo jėgas už administracijos siūlomą sprendimo projektą, N.Puteikienė nemato nieko stebėtino.

"O todėl, kad aš negaliu ramiai žiūrėti į tai, kas vyksta. Tai, ką matau, tik įrodo vieną taisyklę – miestą valdo interesai. Interesas be pinigų yra niekinis. Klaipėdos taryba šalyje išsiskiria milijonierių skaičiumi, vadinasi, ir interesai yra milijoniniai", – padarė išvadą N.Puteikienė.

Pusiausvyra: tarybos narė N.Puteikienė kovoje dėl ligoninių įžvelgia galimą esminį politinių jėgų lūžį uostamiestyje ir mato naują besiformuojantį junginį, susidedantį iš konservatorių, uostininkų ir Klaipėdos universiteto žmonių. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Šantažui nepasiduos

Klaipėdos meras V.Grubliauskas situacijoje dėl ligoninių pertvarkos taip pat mato "forsažo" elementų.

"Kodėl taip skubama, reikia klausti projekto rengėjų. Aš nepasiduosiu jokiam šantažui ir laikysiuosi pozicijos, kad su miesto turtu ir žmonėmis reikia elgtis labai atsakingai. Tai yra vertybiniai dalykai, dėl kurių nežadu nusileisti", – patikino V.Grubliauskas.

Pasirengimą ligoninių pertvarkai Klaipėdos meras apibūdina kaip vertimąsi kūlversčiais.

"Idėjai ar strateginiam kursui daug kas pritaria, tik nepritaria būdui. O būdas – priverstinis pasirinkimas. Procese yra daug neatsakytų klausimų, blaškomasi dėl Vaikų ligoninės klausimo", – kalbėjo V.Grubliauskas.

Klaipėdos meras prisipažino, kad prasidėjus diskusijoms dėl ligoninių pertvarkos jam teko išgirsti keistų užuominų, kurias politikoje galima įvardyti šantažu.

Subtilios užuominos apie nesubtilius dalykus. Užuominų būta, esą, jei sprendimai strigs, bus nepritarta strateginiam planui.

"Subtilios užuominos apie nesubtilius dalykus. Užuominų būta, esą, jei sprendimai strigs, bus nepritarta strateginiam planui. Gali kilti klausimas, ar palaikyti ir mero ataskaitą, kuri bus pristatoma po mėnesio. Tokios užuominos mane tik dar labiau motyvuoja. Vadinasi, esu teisingame kelyje, atstovaudamas tiems žmonėms, kurių niekas net neišklausė. Nepasiduosiu jokių formų spaudimui", – patikino V.Grubliauskas.

Tikslas – vadovų galvos?

Tarybos narė N.Puteikienė turi savo paaiškinimą, kodėl su Klaipėdos universitetu susiję politikai bei konservatoriai taip užsispyrė dėl savo rengto projekto.

"Nieko nebūtų atsitikę, jei politikai projektą būtų rengę kartu su administracija. Tačiau kilusios aistros byloja, kad ruošiamasi rinkimams. Tai yra administracinių resursų telkimas prieš rinkimus. Patys konservatoriai juk parodo, kad jiems rūpi tik turtiniai dalykai. Vaizdžiai tariant, tai yra puolimas į dilgėles nuogu užpakaliu. Atsakymų, kaip vyks pertvarka, nėra, o svarbiausia yra atiduoti turtą", – nuomonę išsakė N.Puteikienė.

O štai konservatorius Seimo narys Audrius Petrošius, dėstydamas savo nuomonę dėl kilusio mūšio uostamiestyje, aiškiai įvardijo, kas, jo galva, trukdo ligoninių pertvarkos procesui.

Pasak A.Petrošiaus, projekto rengėjai susiduria su ypatingu atvirkštiniu buldozeriu – "milžiniškų dešimtmečius menančios sveikatos priežiūros sistemos atstovų ir jiems prijaučiančių politikų ir biurokratų pasipriešinimu".

Vadinasi, tikrasis tikslas – pakeisti ilgaamžius gydymo įstaigų vadovus?

Tai girdėjo ne vienas tarybos narys.

"Jau pačioje pradžioje jautėsi tam tikras forsavimas, kai į uostamiestį atvyko Seimo Sveikatos reikalų komitetas. Pats ne kartą girdėjau tai, o frakcijų seniūnų susirinkime teko girdėti pasisakymą, ką reikia "nuimti", ir viskas išsispręstų. Buvo net įvardyta konkreti pavardė. Vadinasi, motyvų yra įvairių. Bet geriausios idėjos įgyvendinamos ne stūmimo būdu. Pačiam kursui reikia pritarti, bet ne tokiu būdu reformos įgyvendinamos. Tai santarvės ir ramybės miestui neatneš", – pastebėjo V.Grubliauskas.

Vieta optimistams ir pesimistams

Klausimą vakar miesto tarybai pristačiusio  R.Didžioko politikai klausinėjo dėl investicijų, gydymo įstaigų profilių pasiskirstymo.

"Uždavinys sudėtingas ir be specialistų pagalbos ji nebus išspręstas. Kiek žinome, projektai europiniams pinigams gauti pradedami rengti kovo 31 d.", – kalbėjo R.Didžiokas.

Sveikatos ministerijos planuose – prie Respublikinės Klaipėdos ligoninės, kuri po reorganizacijos taptų dviejų dalininkų – valstybės ir savivaldybės ligonine, jungtųsi ir Palangos vaikų reabilitacijos sanatorija "Palangos gintaras" ir Vidaus reikalų ministerijos poilsio ir reabilitacijos centras "Pušynas".

Tačiau kol kas pakibo klausimas dėl Klaipėdos vaikų ligoninės, kurią taip pat ketinama jungti į šį darinį.

Yra vieta žemėje, kur visi tampa lygūs – tiek optimistai, tiek pesimistai. Tik prieš tai jie dar apsilanko ligoninėje.

"Dėl Vaikų ligoninės klausimas atidedamas kuriam laikui. Turėsime išgirsti visus argumentus", – patikino R.Didžiokas.

Sulaukęs klausimo, iš kur staiga ims veržtis medikai į uostamiestį, kaip žadama, R.Didžiokas tikino, kad Kaune ir Vilniuje dirba apie 600 rezidentų.

"O pas mus 10 rezidentų dirba per metus. Štai ir rezervas", – atsakė R.Didžiokas.

"Yra vieta žemėje, kur visi tampa lygūs – tiek optimistai, tiek pesimistai. Tik prieš tai jie dar apsilanko ligoninėje", – replikavo V.Grubliauskas, įsibėgėjus politikų debatams dėl skirtingų požiūrių.

Už grupės tarybos narių siūlymą balsavo 18 politikų, prieš pasisakė 11.