Pereiti į pagrindinį turinį

Dėl miestų draugystės – rūpesčiai

2014-01-30 03:00

Klaipėdoje šie metai vėl bus kupini jubiliejinio šurmulio – uostamiestis švęs solidžias draugystės sukaktis net su šešiais miestais partneriais. Todėl norima sukviesti keliolikos miestų delegacijas, o uostamiesčio valdžios atstovai patys ketina vykti į Kiniją ir Japoniją.

Klaipėdoje šie metai vėl bus kupini jubiliejinio šurmulio – uostamiestis švęs solidžias draugystės sukaktis net su šešiais miestais partneriais. Todėl norima sukviesti keliolikos miestų delegacijas, o uostamiesčio valdžios atstovai patys ketina vykti į Kiniją ir Japoniją.

Rengs miestų sąšauką

Klaipėdos savivaldybė yra pasirašiusi 19 bendradarbiavimo sutarčių su įvairiais miestais. Jų trukmė – nuo dešimtmečio iki kelių dešimčių metų.

Šiemet beveik trečdalis draugystės sutarčių su kitais miestais taps jubiliejinės.

Klaipėda minės savo ir Karlskronos, Debreceno, Kudži miestų 25 metų draugystės sukaktį.

Šiemet sukaks 20 metų, kai bendradarbiaujama su Kotka, po 10 metų bendradarbiavimo sutartims su Odesa ir Čingdao.

"Aišku, džiugu, kad šie metai Klaipėdai bus gausūs jubiliejų, tačiau greta džiaugsmo atsiranda ir rūpestis, kaip tas sukaktis tinkamai paminėti", – neslėpė Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.

Kol kas miesto biudžete numatyta 13 tūkst. litų, kurie bus skirti rudenį organizuoti tarptautinę konferenciją-miestų partnerių sąšauką. Ji turėtų vykti Kultūros fabrike.

"Visiems miestams partneriams jau išsiųsti paklausimai dėl būsimos šventės ir iš daugelio jau gauti atsakymai, kad jie pritaria tokiam sumanymui. Tad, regis, rudenį Klaipėdoje šurmulio netrūks", – teigė uostamiesčio vadovas.

Iš ambasadų – užuominos

Planuojama, jog į Klaipėdą turėtų atvykti ne tik miestų partnerių valdžios atstovai, tačiau jie turėtų atsivežti ir savo kraštą, šalį reprezentuojančių atlikėjų, ansamblių.

Todėl kelias dienas Kultūros fabrike turėtų šurmuliuoti šventė, kurioje bus galima susipažinti su įvairių tautų ir šalių kultūra.
Klaipėdos savivaldybės Tarptautinių ryšių, verslo plėtros ir turizmo skyriaus vyriausioji specialistė Ina Šidlauskienė teigė, jog ketinama teikti paraišką gauti finansavimą iš ES fondų tokiai tarptautinei Klaipėdos miestų partnerių šventei surengti.

"Tad kol kas dar šiek tiek ankstoka kalbėti, kada ta šventė bus, kokia ji bus. Žinome tik tai, kad joje dalyvaus nemažai miestų partnerių. Kai kurių atstovai negalės atvykti, tad kviečia pas save", – teigė I.Šidlauskienė.

V.Grubliauskas antrino, kad jei bus gauta ES parama, tai renginys bus europinio lygio. Tačiau jei reikės išsiversti tik savo lėšomis, šventė bus kuklesnė.

Visgi jau aišku, kad į Klaipėdą šiemet neatvyks partneriai iš Kinijos ir Japonijos – Čingdao ir Kudži miestų.

"Jie neseniai pas mus lankėsi, tad rudeniop gali mums tekti kilti į Čingdao ir Kudži. Jau ir iš ambasadų sulaukėme užuominų, kad dabar jau mūsų eilė aplankyti partnerius Kinijoje ir Japonijoje", – tvirtino V.Grubliauskas.

Jo galvoje kirba ir idėja Klaipėdos draugystę su kitais miestais įprasminti taip, kad ją matytų visi klaipėdiečiai, turistai.

"Dabar tik savivaldybės pastate pakabinti tų miestų, kurie yra mūsų partneriai, herbai. Norėtųsi pas mus rasti tokią erdvę, kurioje būtų galima įamžinti, paskleisti informaciją apie Klaipėdos bendradarbiavimą su kitais miestais. Nešiojuosi tokią mintį ir viltį. Šiemet, matyt, jos nepavyks įgyvendinti, bet gal kitais metais pasiseks", – vylėsi V.Grubliauskas.

Laukia sutikimo draugauti

Čingdao ir Odesos miestai buvo paskutinieji, su kuriais Klaipėda pasirašė bendradarbiavimo sutartis ir jos galioja jau 10 metų.

Per visą šį laikotarpį, nors su kai kuriais miestais ir būta draugystės užuomazgų, naujų sutarčių nepasirašyta, partnerių gretos neišsiplėtė.

"Tikrai priskaičiuočiau kokį dešimt siūlymų draugauti. Kitaip tariant, su tiek miestų galėtume pasirašyti bendradarbiavimo sutartis nors ir dabar. Tačiau esame sutarę, kad šią kadenciją daugiau dėmesio skirsime esamam bendradarbiavimui gerinti, o ne būtinai plėsti partnerių gretas", – aiškino V.Grubliauskas.

Su Klaipėda norėtų draugauti vienas Kazachstano uostas, keli Rumunijos miestai, neatmetama tikimybė, kad bendradarbiavimo sutartis per artimiausius kelerius metus gali būti pasirašyta su Naujuoju Orleanu (JAV).

"Tačiau partnerių gausinimas tikrai nėra baigtinis procesas. Nėra taip, kad daugiau jokių bendradarbiavimo sutarčių nepasirašysime. Tiesiog dabar dirbame kita kryptimi", – dėstė uostamiesčio meras.

Meilė turi būti naudinga

Dešimt metų Klaipėdai vadovavęs Rimantas Taraškevičius prisiminė, jog kai kuriuose miestuose patys uostamiesčio atstovai ieškodavo kontaktų, kad galėtų pasirašyti bendradarbiavimo sutartis, kiti Klaipėdą susirasdavo patys.

Didžiausias indėlis draugystei gimti, anot R.Taraškevičiaus, vis dėlto tenka Lietuvos ambasadoms svečiose šalyse ir užsienio valstybių atstovybėms Lietuvoje.

"Iki šiol neturiu atsakymo, kodėl Čingdao miestas Kinijoje norėjo su Klaipėda pasirašyti bendradarbiavimo sutartį. Pas mus nėra nė 200 tūkst. gyventojų, pas juos – 10 mln. žmonių.

Prisimenu, kai prieš 10 metų pristatinėjau Klaipėdos potencialą, galvoje vis kirbėjo klausimas, kodėl Čingdao pasirinko mus, tokius mažus. Tačiau jų atstovai mane nuramino, kad turi bendradarbiavimo sutartį su kažkuriuo Izraelio miestu, kuriame yra tik apie 20 tūkst. gyventojų. Vadinasi, mes turėjome dar daugiau potencialo", – prisiminęs juokėsi R.Taraškevičius.

Jis pabrėžė, jog bendradarbiavimo su kitais miestais nauda yra neabejotina, o išlaidos – minimalios.

"Į dažną miestą partnerį mūsų specialistai vykdavo mokytis, semtis patirties. Pavyzdžiui, iš Ščecino "parsivežėme" vieno langelio principą. Be to, tik dėl draugystės su tam tikrais miestais Klaipėdos neaplenkė ir didžiųjų burlaivių regata. Meilė turi būti pagrįsta abipusiu supratimu ir nauda", – konstatavo R.Taraškevičius.

Klaipėdos miestai partneriai

Čerepovecas (Rusija) – nuo 1992 m.
Čingdao (Kinija) – nuo 2004 m.
Debrecenas (Vengrija) – nuo tarybinių laikų.
Gdynė (Lenkija) – nuo 1993 m.
Kaliningradas (Rusija) – nuo 1993 m.
Karlskrona (Švedija) – nuo 1989 m.
Kiogė (Danija) – nuo 1995 m.
Klivlandas (JAV) – nuo 1992 m.
Kotka (Suomija) – nuo 1999 m.
Kudži (Japonija) – nuo 1989 m.
Leipcigas (Vokietija) – nuo 2003 m.
Liepoja (Latvija) – nuo 1997 m.
Liubekas (Vokietija) – nuo 1990 m.
Manheimas (Vokietija) – nuo 2002 m.
Mogiliovas (Baltarusija) – nuo 1997 m.
Odesa (Ukraina) – nuo 2004 m.
Ščecinas (Lenkija) – nuo 2002 m.
Šiaurės Tainsaidas (Jungtinė Karalystė) – nuo 1995 m.
Zasnicas (Vokietija) – nuo 1993 m.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų