Modernų baseiną uostamiestyje geriausia statyti šalia arenos. Tai nustatyta, atlikus galimybių studiją. Planuojama prašyti, kad jis būtų pripažintas valstybei svarbiu ekonominiu objektu.

Užkliuvo darbų kaina

Antradienį galimybių studija, kuria siekta išsiaiškinti baseinų poreikį Klaipėdoje, pristatyta visuomenei. Jos metu buvo apklausta 700 atsitiktinių klaipėdiečių, įvertinti vandens sporto atstovų interesai.

Klaipėdos savivaldybės Investicijų ir ekonomikos departamento direktorius Ričardas Zulcas pasakojo, kad išanalizavus duomenis nustatyta, kad miestui reikia 50 metrų ilgio baseino su sveikatingumo centru.

Čia laisvalaikį galėtų leisti klaipėdiečiai. Būtent tokį norą išreiškė apklaustieji. Baseinas tiktų treniruotis sportininkams. Čia galėtų būti organizuojami tarptautiniai vandens sporto čempionatai.

Paskaičiuota, kad baseino pastatymas atsieitų apie 38 mln. litų, įskaitant pridėtinės vertės mokestį.

Būtent darbų kaina ir labiausiai užkliuvo pristatyme dalyvavusiems visuomenės atstovams. Klaipėdiečiai svarstė, ar toks statinys nėra per brangus. Jų nuomone, darbus galima atlikti ir pigiau.

Anot R.Zulco, baseino statybos ir įrengimas kainotų brangiai, nes būtų diegiamos moderniausios technologijos. Jų dėka nuo 7 iki 23 val. jame galėtų apsilankyti kuo daugiau klaipėdiečių grupių: jaunos mamos, mokiniai, sportininkai. Vienu metu baseine galėtų apsilankyti iki 200 žmonių.

Bilietas kainuotų 10 litų

50 metrų ilgio baseinas būtų įrengtas taip, kad jį būti galima suskirstyti į dvi dalis. Dėl to vienoje dalyje galėtų sportuoti sportininkai, kitoje laiką leisti miestiečiai.

Paskaičiuota, kad modernaus baseino išlaikymas per metus atsieitų 1,4 mln. litų, įskaitant užmokestį darbuotojams. Minimalus mokestis lankytojui atsieitų 10 litų.

Savivaldybei iš miesto biudžeto per metus reikėtų prisidėti 200 tūkst. litų. R.Zulcas aiškino, kad daugumoje miestų baseinai patys neišsilaiko ir yra dotuojami savivaldybių.

Sveikatingumo centrui būtų skirti 500 kvadratinių metrų. Čia teikti paslaugas galėtų privati įmonė.

Baseine būtų įrengta 1 tūkst. vietų žiūrovams. Pasak R.Zulco, toks skaičius pasirinktas, vykdant minimalius tarptautinės vandens sporto federacijos „FINA“ reikalavimus. Pusė vietų būtų stacionarios, kita pusė – kilnojamos, kad erdvę, kai nevyksta varžybos galėtų išnaudoti sportininkai.

Verslininkais statyti nenori

Pristatymo metu atėjusiems klaipėdiečiams klausimų kilo ir kodėl pasirinktas sklypas prie arenos, o ne Paryžiaus Komunos gatvėje, kur dabar yra neveikiantis baseinas.

„Šis sklypas taip pat buvo analizuotas. Nereiškia, kad jis visai išbrauktas. Tačiau yra numatyta Futbolo mokyklos plėtra. Ateityje šiame rajone turėtų atsirasti 25 metrų ilgio baseinas. Rekonstruoti neveikiančio neapsimoka“, – tvirtino R.Zulcas.

Dar šiemet bus prašoma, kad baseinas būtų pripažintas valstybei svarbiu ekonominiu objektu. Jei taip bus padaryta, kitąmet bus skelbiamas architektūrinis konkursas ir ruošiamas techninis projektas. 2014 metais jo finansavimui būtų prašoma iš ES.

Į pristatymą atėję klaipėdiečiai domėjosi, kodėl tokio projekto nevykdo verslininkai. Anot R.Zulco, tokių pasiūlymų nėra gauta.

Panašūs baseinai Lietuvoje yra trys. Dar vienas rekonstruojamas.