Brangius batus įsigijęs klaipėdietis nustėro išgirdęs, kad pardavėja nenori grąžinti pinigų už prakiurusius batus, nors jiems suteikta 6 mėn. garantija.

Prakiuro po dviejų savaičių

„Buvo pasakyta: jei batai būtų nedėvėti, tada būtų galima priimti, o dėvėtų atgal niekas nepriims. Kaip žmogus neavėjęs batų gali pamatyti defektus?“ – piktinosi klaipėdietis Vytautas.

Vyriškis viename prekybos centre įsikūrusioje avalynės parduotuvėje išsirinko 350 litų kainavusius batus.

„Tuo metu buvo akcija, tad mokėjome 230 litų. Perkant batus pardavėja maloniai bendravo, sakė, jog jiems suteikiama 6 mėn. garantija“, – apie prieš šventes įsigytą pirkinį pasakojo Vytautas.

Tačiau naujais batais Vytautas džiaugėsi vos dvi savaites.

„Pastebėjau, jog batai pradėjo leisti vandenį. Vieną dieną taip sušalau, kad net susirgau. Na tada supykau, juk batai brangūs, ne kokiame turguje pirkti, o paaiškėjo, kad nekokybiški. Tik džiaugiausi, kad turiu pirkimo čekį ir galiu kreiptis į parduotuvę grąžinti atgal savo prekę. Daugiau gyvenime nebenorėjau jų akyse matyti“, – širdo Vytautas.

Teko susipykti

Tačiau vyras parduotuvėje suakmenėjo išgirdęs, kad pardavėjai nemato gaminio broko.

„Pasakė, kad batus priimtų atgal ir pinigus gražintų, tik jei jie būtų nauji“, – pasakojo vyras.

Pinigus už kiaurus batus Vytautas atgavo tik po audringo pokalbio su prekybininkais.

Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos inspektorė Aldona Vybernaitienė pabrėžė, kad pirkėją gina Vartotojų apsaugos įstatymas, kuriame numatyta, jog dėl defektų, kurie paaiškėjo per 6 mėn. nuo prekės įsigijimo dienos, pirkėjas turi teisę reikalauti grąžinti pinigus arba pakeisti prekę.

„Defektas paaiškėja bevaikštant, juk jis nepaaiškės, jei batų neavėsi, o laikysi spintoje. Žmogus turi ir kitą teisę – grąžinti prekę, jei ji jam netiko. Tačiau tai jis gali padaryti per 14 dienų nuo pirkimo, o prekė turi būti nedėvėta“, – tikino A.Vybernaitienė.

Tačiau inspektorė patarė, kad paaiškėjus brokui, pirkėjui vertėtų raštu bendrauti su pardavėju.

„Pardavėjas per 10 dienų pirkėjui turi pateikti motyvuotą atsakymą, ar tenkins pirkėjo prašymą“, – tvarką aiškino specialistė.

Skundai plaukia po švenčių

Jei pirkėjui būtų atsisakyta dėl prekės broko grąžinti pinigus, A.Vybernaitienė patarė kreiptis į inspekciją. Inspektorius ištirs skundą per 20 darbo dienų.

„Tačiau ne kiekvienas skundas būna motyvuotas. Žmonės skundžiasi, kad nori grąžinti batus, nes jie spaudžia koją. Tai nėra gamyklinis brokas. Žmonės turi atsakingai pirkti ir matuotis prekę“, – aiškino A.Vybernaitienė.

Inspekciją pastaruoju metu užplūdo daugybė skundų, kuriuose žmonės reikalauja ginti jų teises.

Jei paaiškėja, kad pirkėjo skundas yra pagrįstas, inspektoriai ieško broko įrodymų.

„Gali būti ir siūlė kreiva, kreiva forma, dėl ko batas trina koją. Tačiau tikslius atsakymus gali pateikti vienintelė šalyje esanti laboratorija, kurios tyrimai brangiai kainuoja. Beje, tyrimui reikia pateikti dar vieną naują batų porą“, – pridūrė inspektorė.

Per tris mėnesius vidutiniškai inspekcijai dėl nekokybiškų batų pasiskundžiama 10–12 kartų.

„Dėl vienų batų pirkėja nusprendė bylinėtis teisme. Tiesa, batai kainavo tūkstantį litų. Pirkėja tik kelis kartus buvo juos apsiavusi. Nors batai buvo skirti žiemai, su kaliu viduje, bet ant padų buvusi oda tuoj pat suskilinėjo. Teismas tenkino pareiškėjos skundą“, – prisiminė moteris.