2009-ųjų pabaigą paženklino dar viena tragedija, įvykusi darbo vietoje. Bendrovės „Bega“ teritorijoje nugriuvo montuojamas kranas. Vienas darbininkas žuvo, kitas – sunkiai sužeistas.

Susverdėjo ir griuvo

Vakar po dešimtos ryto Klaipėdos jūrų krovinių kompanijoje „Bega“ bendrovės „Klaipėdos kranai“ darbininkai montavo kraną. Kitas kranas kėlė montuojamojo strėlę.

Darbo inspekcijos specialisto Edmundo Gustainio manymu, tikriausiai buvo pažeistas krano montavimo eiliškumas.

Pradžioje manyta, kad keliant krano strėlę kontrasvoris nutempė visą konstrukciją žemyn. Tačiau giliau išanalizavęs situaciją Darbo inspekcijos specialistas susidarė įspūdį, kad kitas kranas, kuris kėlė montuojamojo strėlę, stumtelėjo sunkią konstrukciją, ši susverdėjo ir griuvo.

Tikriausiai darbininkas, turėjęs koordinuoti abiejuose kranuose dirbusių darbuotojų veiksmus, kažkuriuo metu suklydo.

Kranas į gruntą atsirėmė gelžbetoniniais luitais, kurių paskirtis – atsverti strėlę. Didelė konstrukcija liko kėpsoti kaip priekaištas ir nelaimės liudininkas.

Daugybę kartų sėkmingai atlikę panašius veiksmus darbininkai nustėro susivokę, kiek daug kainavo maža klaida.

Virve pririšo nelaimėlį

Nuo griūvančio krano nukrito ir akimirksniu žuvo 51 metų bendrovės „Klaipėdos kranai“ darbininkas Anatolijus Grigorjevas.

Kitas darbininkas spėjo įsitverti metalinės konstrukcijos. Penkiasdešimtmetis krano montuotojas Sigitas Rubežius negalėjo pats išsiropšti iš maždaug dešimties metrų aukščio, nes jam buvo sužeista koja.

Vienas bendradarbių, dar iki atvykstant gelbėtojams, užsikabarojo ant krano ir virvėmis pririšo kolegą, kad šis nenukristų.

Netrukus į „Begos“ teritoriją atskubėjo incidentų likvidavimo grupė: dvi autocisternos su gelbėjimo įranga, automobilis su kopėčiomis, štabo darbuotojai. Gelbėtojai mobilizavo nukentėjusiojo koją įtvaru ir keltuvu nuleido žmogų ant žemės.

Čia sužeisto darbininko jau laukė greitosios pagalbos medikai. Jie konstatavo, kad lūžo dešinės kojos blauzdikaulis, ir išgabeno S.Rubežių į Klaipėdos universitetinę ligoninę.

Liko našlė ir du vaikai

Bendrovės „Bega“ atstovo spaudai Andriaus Juškevičiaus pasakojimu, maždaug pusėje didelės teritorijos tebestovi seni sandėliai ir terminalai. Juos planuojama griauti ir čia įrengti modernius terminalus.

Nugriuvęs kranas turėjo būti vienas pirmųjų, kuriuo bus atliekami paruošiamieji darbai naujoms statyboms.

Kranas yra bendrovės „Bega“ nuosavybė, o „Klaipėdos kranų“ darbininkai buvo įpareigoti jį sumontuoti ir paruošti darbui.

Montavimo darbų vadovas Bronius Jankauskas tikino, kad nelaimė įvyko akimirksniu, niekas iš greta dirbusiųjų nespėjo susivokti, kas įvyko. Jis pats ketino lipti į kraną padėti išlyginti krano strėlę, bet nespėjo.

Bendrovės „Klaipėdos kranai“ generalinis direktorius Mindaugas Lisauskas tikino, kad abu darbininkai buvo apdrausti.

Žuvusio bendrovės darbuotojo šeimai ir sužeistam darbininkui bus išmokėtos kompensacijos.

A.Grigorjevas turėjo žmoną, dvidešimtmetę dukrą ir paauglį sūnų.

Kokios darbų saugos taisyklės buvo pažeistos, išsiaiškins Darbo inspekcija.

Ukrainietis sudegė gyvas

Klaipėdos apskrityje tai pirmas mūsiškio darbininko žūtimi pasibaigęs nelaimingas atsitikimas.

E.Gustainis teigė, jog šiuo požiūriu šie metai yra vieni laimingiausių. Anksčiau darbo vietoje būdavo fiksuojama nuo šešių iki dešimties žūčių per metus.

Tiesa, šių metų pradžioje žuvo iš Estijos į Vakarų laivų remonto įmonę komandiruotas dirbti ukrainietis.

Vyras dirbo uždarame statomo laivo triume, kuriame prieš jam ateinant vyko suvirinimo darbai. Susikaupusios degios dujos plykstelėjo liepsna. Iš degančio triumo ukrainietis išsikabarojo pats, tačiau neišgyveno.

Klaipėdos darbo inspekcija šio įvykio netyrė, nes žuvusysis – užsienietis.

Toje pačioje įmonėje praėjusią savaitę vos neįvyko tragedija. Statant didžiulį laivą, kranas kliudė trapą, ant kurio tuo metu buvo čia dirbęs Vokietijos pilietis. Žmogus iš didelio aukščio krito į vandenį, susižeidė, atsitrenkęs į ledą. Užsienietis liko gyvas.

Šio įvykio mūsų Darbo inspekcijos specialistai taip pat netiria.

Kalti patys darbininkai?

Šiemet Klaipėdoje, pažeidus darbų saugos taisykles, sunkių sužalojimų patyrė bene dešimt darbuotojų.

Lengvus sužalojimus tiria įmonių, kuriose jie įvyko, administracija. E.Gustainis pastebėjo įdomų dėsningumą.

Darbo inspekcijos tyrimai dažniausia nustato, jog darbų saugos nesilaikyta ir žmonės darbo metu nukenčia dėl organizacinių klaidų. Tačiau įmonių administracijos kur kas dažniau teigia, kad dėl nelaimių darbe kalti patys darbuotojai.

Ginčai – dėl pinigų

Klaipėdos miesto apylinkės teismas šiemet nagrinėjo kelias bylas, kuriose netyčiniu gyvybės atėmimu kaltinti žuvusiųjų bendradarbiai bei viršininkai.

Viena jų baigėsi žuvusio jauno darbininko mamai susitaikius su atsakingais už vaikino žūtį bendradarbiais.

Moteris susitaikė su mintimi, kad nepamatuotomis turtinėmis pretenzijomis sūnaus neprikels, ir sutiko su daugiau nei perpus mažesniu nei pradžioje buvo pareiškusi ieškiniu.

Didžiąją šimtatūkstantinio ieškinio dalį žuvusiojo mamai turės atlyginti įmonė, mažesniąją dalį – draudimo bendrovė, o trys bendradarbiai per kelis mėnesius privalės sumokėti po 5 tūkst. litų.

Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokuroro Romo Jasevičiaus teigimu, nustačius darbdavio kaltę dėl darbuotojo žūties, darbdaviai stengiasi susitaikyti su nukentėjusiaisiais dar ikiteisminio tyrimo metu.

Nesutariama tik dėl pinigų sumos, kuri turėtų būti sumokėta. Jeigu pavyksta rasti kompromisą, tyrimas nutraukiamas ir byla teismo nepasiekia.

Kai specialistai nusprendžia, kad darbininkas pats kaltas dėl žūties (dirbo neblaivus arba šiurkščiai pažeidė darbų saugos taisykles), tyrimas nutraukiamas.

Prokurorė Kristina Prialgauskienė pasakojo, kad šiemet teismas nagrinėjo šešias bylas, kuriose kalbėta apie darbų saugos taisyklių pažeidimus. Prokurorė pastebėjo, jog didesnioji žuvusiųjų darbininkų dalis yra jauno amžiaus.