"Nesugeba pakelti šiukšlės"

Miesto valdžios atstovai ne kartą pabrėžė, kad dabartinė situacija komunalinių atliekų surinkimo konteinerių aikštelėse netenkina.

"Atvažiuoja vežėjai, ištuština konteinerius, aptvarko aplink, bet prabėga para ar kelios valandos ir vėl būna pilna atliekų, o jų niekas netvarko", – teigė miesto mero pavaduotojas Artūras Šulcas.

Vicemeras pabrėžė, kad savivaldybės administracija niekaip nesugeba išspręsti šios problemos.

"Nesugeba pakelti šiukšlės", – tvirtino vicemeras.

Buvo parengtas miesto tarybos sprendimo projektas, kuriuo siekta visas konteinerių aikšteles priskirti konkretiems daugiabučiams namams.

Pastarųjų ar jų grupių gyventojai turėtų rūpintis tvarka prie konteinerių. Dabar tai daro tik dalies namų gyventojai – tų, į kurių priskirtas teritorijas patenka šios aikštelės. Tačiau dalis pastarųjų yra už namų sklypų ribų, tad susidaro nelygybė – vieni turi rūpintis tvarka aikštelėse, kiti – ne.

Reikia išskaidyti problemą

Tačiau miesto taryba du kartus atmetė šį sprendimo projektą. Pasak vicemero, buvo nurodyta ieškoti paprastesnių sprendimų, kurie užtikrintų tvarką ir žmonėms papildomai nekainuotų.

"Dabar vieni gyventojai patys prižiūri atliekų surinkimo aikšteles, o kiti – ne. Reikia rasti bendrus vardiklius ir išspręsti problemą. Svarbiausia, kad būtų tvarkinga. Gėda, kad tai nėra įgyvendinta jau kelerius metus iš eilės. Jau pratryniau liežuvyje "mozolį", kalbėdamas, kad kažką reikia daryti. Lėšų sistemoje tam užtenka", – akcentavo vicemeras.

Paklaustas, kokiomis priemonėmis būtų galima užtikrinti tvarką atliekų surinkimo konteinerių aikštelėse, A.Šulcas atsakė: "Manau, kad praryti viso dramblio nepavyks iš karto. Reikia išskaidyti problemą."

Vicemeras pažymėjo, kad idealu būtų, jei kiekviena atliekų surinkimo konteinerių aikštelė būtų priskirta vienam namui. Tada būtų aišku, kas yra atsakingas už tvarką.

Siūlo nemokamą išvežimą

Atkreiptas dėmesys, kad reikia galvoti, kokiu būdu atliekas surinkti senamiestyje. Jau dabar aišku, jog šioje miesto dalyje dėl paklotų komunikacijų įrengti požeminių konteinerių nepavyks.

"Čia ir reikia ieškoti sprendimų. Gal atliekas surinkti tiesiog apvažiuojant. Reikia ieškoti geriausio būdo", – pabrėžė vicemeras.

Svarstyta, ką daryti, kad konteinerių aikštelėse nebeliktų stambiagabaričių atliekų. Pagal miesto tarybos patvirtintą tvarką, taip elgtis draudžiama, bet dalis miestiečių šio nurodymo nepaiso.

"Didžiųjų atliekų į joms skirtas aikšteles kasmet atvežama gerokai daugiau, tačiau kiemuose ši problema proporcingai nemažėja. Gal gyventojai bijo užsisakyti konteinerį tokioms atliekoms, nes galvoja, jog reikės daug mokėti. Realiai mokestis siekia tris eurus. Gal tokias atliekas reikėtų apskritai iš gyventojų paimti ir išvežti nemokamai", – dėstė vicemeras.

A.Šulcas taip pat svarstė, kad pavasarį, kai žmonės valosi rūsius, balkonus, dažniau reikėtų apvažiuoti daugiabučių namų kiemus ir surinkti prie konteinerių paliktas didžiąsias atliekas.

Lėšos – ne problema

Dar vienas variantas – kad gyventojas, nusipirkęs naują sofą, galėtų ją atnešti, palikti prie konteinerio ir pranešti vežėjui, kad išvežtų, o jis tą pačią dieną ar kitą atvyktų išgabenti nemokamai.

"Į atliekų rinkliavą yra įskaičiuotas didžiųjų atliekų tvarkymas. Gyventojai daiktus gali nuvežti ir nemokamai palikti tam skirtose aikštelėse. Tačiau tam reikia turėti transporto priemonę. Juk ne visos sofos ir telpa į paprastas mašinas", – atkreipė dėmesį vicemeras.

A.Šulcas tvirtino, kad yra daug variantų, tad administracija turi pasukti galvą, kaip viską išspręsti.

Tam suburta darbo grupė, kurią sudaro savivaldybės, Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro, daugiabučių namų administratorių, atliekų vežėjų atstovai.

"Lauksime pasiūlymų. Akivaizdu, kad sudėtingi algoritmai neveikia. Reikia pakelti šiukšlę ar sofą. Jei reikia papildomai lėšų, skirsime. Svarbiausia, kad būtų švaru ir tvarkinga", – pabrėžė vicemeras.