Sėdėjo sukandę dantis
Klaipėdiečius papiktino, kad uostamiestyje įsikūrusioje kavinėje „Mažoji Turkija“ iki šiol skamba atlikėjų, remiančių Rusijos karą prieš Ukrainą, dainos.
„Teko apsilankyti šioje kavinėje. Savaitgaliais čia vyksta gyvos muzikos vakarai. Programą ten atlieka vestuvinių dainų atlikėja. Kol ji dar dainavo lietuviškas, gal net savo dainas, dar sėdėjome sukandę dantis. Tačiau užtraukus Olego Gazmanovo dainą, mūsų kompanijai teko atsistoti ir išeiti. Koks čia lygis? ES šalyje plyšauja atvirai karą Ukrainoje parėmusio rusų atlikėjo dainos. Tai yra baisu“, – dienraščiui siųstame laiške su vaizdo įrašu iš viešo renginio piktinosi klaipėdietis Tadas.
Bauda – 50 tūkst. eurų
Piliečio pastebėjimu susidomėjo Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK).
Ji jau yra siuntusi kreipimąsi į bendrovių „Google“ ir „Youtube“ atstovus, reikalaudama panaikinti asmenų, įtrauktų į ES sankcijų sąrašą, oficialias paskyras.
Tarp asmenų, kuriems taikomos ES sankcijos, „Youtube“ paskyras turėjo atlikėjai O. Gazmanovas, Nikolajus Rastorgujevas (grupė „Liubė“), Grigorijus Lepsveridzė, Julija Čičerina, Jaroslavas Dronovas (Šamanas), Viačeslavas Manučarovas, Polina Gagarina.
Įstatyme numatyta, kad juridiniams asmenims, pažeidusiems tarptautines sankcijas, LRTK gali skirti baudas iki 50 tūkst. eurų arba didesnes, jei pažeidimas tęsiasi.
„Iš „Youtube“ mes tas paskyras pašalinome“, – tikino LRTK pirmininkas Rimantas Bagdzevičius.
Beje, muzikos transliavimo platforma „Spotify“ pati yra paskelbusi, jog prokremliškų atlikėjų anketos bus pašalintos.
Tenkina: dviejuose šalyje veikiančiuose knygynuose prekiaujama Maskvoje šiais metais išleistomis knygomis. Klaipėdiečiams kilo klausimas, kaip mokėta leidėjams – rubliais ar eurais. / „Klaipėdos“ skaitytojo nuotr.
Honorarų negauna
LRTK Ūkio subjektų veiklos priežiūros skyriaus vedėjas Andrius Katinas atidžiai peržiūrėjo klaipėdiečių darytus vaizdo įrašus iš kavinės „Mažoji Turkija“, kur skambėjo O. Gazmanovo dainos.
Vaizdo įraše užfiksuota atlikėja Sandra Girčytė, atliekanti šio veikėjo kūrinį.
„Pasižiūrėjau tiek šios kavinės, tiek pačios atlikėjos feisbuko profilius. Vienas klausimas, kai tokia muzika skamba uždaruose vakarėliuose, vestuvėse, kitas dalykas, jei kūriniai atliekami viešai. Čia dar ir transliuota internetu buvo. Tai yra viešas renginys“, – pastebėjo A. Katinas.
Jis pripažino, kad uždaruose vakarėliuose kažkur gali skambėti vien sankcionuotų atlikėjų kūriniai.
„Nelabai ir sužinotumėme, jei kas užsidaręs visą vakarą transliuotų V. Putino kalbas ir rodytų jo atvaizdą, sovietinius simbolius. Niekas turbūt neateitų ir nenubaustų. Kitas momentas – nėra tokio įstatymo, kuris draustų perdainuoti kūrinius. Rusija yra nutraukusi visus ryšius su kolektyvinio administravimo organizacijomis ir nepriklausomais subjektais, tokiais kaip LATGA, AGATA, AVAKA, GRETA“, – paaiškino A. Katinas.
Kremliaus rėmėjai negauna honoraro už jų dainų transliaciją ar atlikimą.
ES sąrašas pildomas
Tačiau asmenų, kuriems taikomos ES sankcijos, sąrašas nuolat pildomas.
Dažniausiai tuo užsiima ukrainiečiai, jie aktyviausiai seka vieno ar kito meno veikėjų viešus pasisakymus karo klausimu.
„Tačiau tai yra nuolatinis ir ypač sunkus darbas. Pavyzdžiui, vienas atlikėjas rėmė Kremliaus režimą, tačiau vėliau pabėgo ir jau neberemia jo. Prisiminkime Alą Pugačiovą, kai kurį laiką niekas nežinojo jos pozicijos. Kai ji pasisakė viešai ir persikėlė į Izraelį, pateko į „baltąjį“ sąrašą“, – pastebėjo A. Katinas.
Nubaustųjų – apstu
A. Katinas pripažino, piliečių reiškiamas pasipiktinimas dėl viešai transliuojamos ar atliekamos Kremliaus režimą remiančių atlikėjų muzikos yra visiškai suprantamas.
Žmonės tarnyboms siunčia įvairiausio pobūdžio skundus.
„Pavyzdžiui, buvo kilęs pasipiktinimas, kai kaimynai itin garsiai leido muziką. Grojo rusiška fonograma, kilo didžiulis pasipiktinimas. Žmonės klausė, ką daryti? Jei nakties metu drumsčiama gyventojų ramybė, kviečiama policija. Jei tokie muzikos kūriniai transliuojami viešai, pavyzdžiui, internete, tuo užsiima Policijos virtualus patrulis, kuris vykdo teisės pažeidimų elektroninėje erdvėje prevenciją“, – paaiškino A. Katinas.
Pasak A. Katino, feisbuke pareigūnai tikrina aibę įvairių profilių, aiškindamiesi, ar juose yra viešai reiškiamas palaikymas Rusijos Federacijos agresijai prieš Ukrainą.
„Reikia paaiškinti, kas yra nuomonė. Jei kas nors parašo, kad jis mano, jog Kremlius laimės, tai yra nuomonė. Bet jei skleidžiama propaganda, dezinformacija, įsijungia keli Baudžiamojo kodekso straipsniai“, – paaiškino A. Katinas.
Seimas dar 2022 metais priėmė rezoliuciją dėl atsakomybės tiems, kurie viešai remia Rusijos ir Baltarusijos vykdomą agresiją prieš Ukrainą.
Būtina atkreipti dėmesį, kad baudžiamoji atsakomybė už viešą pritarimą tarptautiniams nusikaltimams, jų neigimą ar šiurkštų menkinimą yra numatyta Baudžiamojo kodekso 170 straipsnyje.
Prokremliškų diasporų yra visoje Lietuvoje.
Tam, kas viešai pritarė Lietuvos Respublikos ar ES teisės aktais arba įsiteisėjusiais Lietuvos Respublikos ar tarptautinių teismų sprendimais pripažintiems genocido ar kitiems nusikaltimams žmoniškumui arba karo nusikaltimams, juos neigė ar šiurkščiai menkino, gresia laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmė.
„Ši direktyva tikrai veikia, policija yra skyrusi daugybę baudų“, – pastebėjo A. Katinas.
Visuomenės informavimo įstatyme išaiškinta, kas yra dezinformacija.
Tai yra tokia veikla, kai skleidžiama dezinformacija, karo propaganda, kurstomas karas, raginama prievarta pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą – pakeisti jos konstitucinę santvarką, kėsintis į jos nepriklausomybę arba pažeisti teritorijos vientisumą.
„Lietuva yra viena iš nedaugelio Europos šalių, kurioje yra aiškiai apibrėžta, kas yra dezinformacija. Tai yra tyčia, viešai paskleista, melaginga informacija. Dėl audiovizualinėje erdvėje pastebėto dezinformacijos platinimo galima kreiptis į Lietuvos radijo ir televizijos komisiją, į policiją, į Nacionalinį krizių valdymo centrą. Tokia informacija niekur nedingsta, visa tai yra stebima“, – priminė A. Katinas.
Propagandą išjungė
Atrodytų, kad Lietuva turi išsamią teisinę bazę, bet O. Gazmanovo dainos tebeskamba.
„Įstatyme nurodyta, kad visos rusiškos ar baltarusiškos radijo ir televizijos programos yra draudžiamos. Bet tai nereiškia, kad rusiškų dainų negalima transliuoti“, – patikino A. Katinas.
Klaipėdietiška „Raduga“ radijo stotis dar karo pradžioje pareiškė savo poziciją – pasmerkė Rusijos agresiją prieš Ukrainą.
„Raduga“ susitvarkė labai gražiai, jie netransliuoja atlikėjų, kurie remia Kremliaus režimą, kūrinių. Mes esame su šia radijo stotimi bendravę. Buvo klausimų dėl „Bi-dva“ baltarusių kilmės Rusijos grupės. Iš pradžių ji nerėmė Kremliaus režimo, po metų ėmė remti“, – pastebėjo A. Katinas.
Andrius Katinas / Asmeninio archyvo nuotr.
Kas remia Kremlių?
Praėjus daugiau nei dviem su puse metų nuo karo Ukrainoje pradžios, pačios Lietuvos visuomenės nuomonės karo atžvilgiu vis tik kito.
Uostamiestyje didelės rusų bendruomenės nuotaikos, panašu, keitėsi Ukrainos palaikymo link. Ši tautinė mažuma pradėjo realiai vertinti situaciją.
Tačiau sprendžiant iš komentatorių paliekamų įrašų labai tikėtina, kad aštrėjo būtent lietuvių neapykanta ukrainiečių atžvilgiu, kai kur ryškiai jaučiama Kremliaus propagandos daryta įtaka ir skleidžiami naratyvai.
„Karo pradžioje vyravo baimė. Tie, kurie palaikė Maskvą, pritilo. Po to įsigaliojo draudimai, jie pradėjo veikti. Tuomet kilo pasipiktinimas, draudimus jie ėmė vadinti cenzūra. Tuo metu išryškėjo visuomenės skilimas į dvi dalis. Tie, kas rėmė Ukrainą, ją pradėjo remti dar labiau. Tie, kurie rėmė Maskvą, dar labiau ėmė remti Kremliaus agresiją“, – tvirtino A. Katinas.
Kaune užčiaupia greitai
A. Katinas pastebėjo, kad, lyginant su Klaipėda, Kauno gyventojai su dezinformacijos sklaida ir propaganda susitvarkė labai greitai. Šiame mieste Kremliaus propagandistai mikliai užčiaupiami pačių gyventojų.
„Kaunas ypač švarus. Lietuvoje yra tik trys „pavojingos“ vietos – Visaginas, Klaipėda ir Šalčininkų kraštas. Tačiau Visagino nurašyti nereikia. Čia veikia vienas transliuotojas, kuris nuolat kreipiasi į mus ir klausia, ar gali transliuoti vieną ar kitą kūrinį dėl atlikėjui taikomų sankcijų. O prokremliškų diasporų yra visoje Lietuvoje“, – patikino A. Katinas.
Lentynose – Maskvoje leistos knygos
Jei Kremliaus režimą remiančių atlikėjų kūrybą dar įmanoma užčiaupti, tai Maksvoje leidžiamomis knygomis Lietuvoje mielai prekiaujama iki šiol.
Vienas klaipėdietis, apsilankęs knygyne „Mnogoknig“, kurio filialai veikia Vilniuje ir Klaipėdoje, aptiko Rusijoje 2024 metais išleistų knygų.
Klaipėdietis svarstė: jei Rusijoje leidžiamas knygas perka Lietuvoje veiklą vykdantis knygynų tinklas, tai reiškia, kad Lietuva remia Rusijos Federacijos biudžetą, nes šioje šalyje sumokami mokesčiai.
Kaip verslas atsiskaito su Rusijos leidėjais? Už prekes veikiausiai moka eurais, ne rubliais. Kaip daromi pavedimai, jei Lietuvos bankai jų į Rusiją nebeatlieka?
Pats knygynas kol kas į šiuos klausimus neatsakė.
„Klaipėda“ du kartus kreipėsi į šį knygyną. Buvo pažadėta, kad komentarą pateiks Latvijoje registruotos įmonės atstovai.
Tačiau dienraštis per tris savaites taip ir nesulaukė bendrovės komentaro.
Tinklalapyje „Mnogoknig“ skelbiama, kad tai – knygynų rusų, anglų, ukrainiečių ir kitomis kalbomis tinklas, veiklą vykdantis 24 metus.
Skelbiama, kad tai Latvijoje, Estijoje, Lietuvoje, kitose šalyse knygynus turinti įmonė, registruota Latvijoje.
Formaliai knygos esą Lietuvą pasiekia iš Latvijos, tačiau realiai jos išleistos Rusijoje.
Lietuvos leidėjų asociacija tikino, kad šia tema negali pasisakyti, nes asociacija vienija tik Lietuvoje registruotas įmones.
Kaip tai vertina Ekonomikos ir inovacijų ministerija?
„Prekyba nesankcionuotomis prekėmis ES vidaus rinkoje nėra draudžiama. Kol kas prekyba knygomis, kurių kilmė yra iš valstybių, keliančių grėsmę šalies nacionaliniam saugumui, nėra draudžiama, nebent knygų turinys pažeidžia imperatyvias Konstitucijos ir Baudžiamojo kodekso nuostatas, draudžiančias kurstyti nesantaiką, skatinti neapykantą ir pan. Tad kiekviena įmonė, šiuo metu prekiaudama Rusijoje pagamintomis prekėmis, turi įsivertinti, ar įmonės vertybės leidžia vykdyti tokią veiklą ir galimą reputacinę riziką“, – rašoma ministerijos paaiškinime.
Tenkina klientų pageidavimus
Kavinės „Mažoji Turkija“ vadovė Aušra Dogan, išgirdusi, kad kavinėje atliekamų kūrinių turiniu ėmė domėtis Lietuvos radijo ir televizijos komisija, labai nustebo.
„Taip, mes rengiame gyvos muzikos vakarus. Pagrindinė mūsų muzikantė – S. Girčytė. Kai jos nėra, atvažiuoja jos vyras pakoncertuoti“, – teigė A. Dogan.
Pasiteiravus, kodėl kavinėje viešai skamba tų atlikėjų, kuriems taikomos ES sankcijos, kūriniai, A. Dogan atsakė, kad toks klientų skonis.
„Mes tenkiname klientų pageidavimus. Kokias dainas užsakinėja, tokias ir grojame. Pas mus nebūna taip, kad mes kažkokių dainų negrotume“, – tikino kavinės vadovė.
Skundą LRTK perdavęs klaipėdietis Tadas tikino, kad kavinėje ne tik gyvai atliekami kūriniai.
„Kai atlikėja nėra pasirengusi sudainuoti vienos ar kitos dainos, paleidžiamas dainos įrašas. Ten man teko girdėti rusų atlikėjo kūrinius, kuriam sankcijas yra pritaikiusi Latvija“, – teigė kavinės lankytojas.
„Mes nežinojome, kad jie uždrausti. Mes karo nepalaikome. Bet klientai užsakinėja dainas ir tenkiname jų norus. Aišku, pakalbėsiu su muzikante dėl repertuaro. Aš į politiką nesikišu. Karas yra blogai, kas bekariautų“, – tikino A. Dogan.
Moteris aiškino, kad karo pradžioje ji priėmė ukrainiečius, kai jie išvyko, priėmė dar keletą atvykėlių. O įvykus žemės drebėjimui Turkijoje, ši kavinė rinko paramą ir ją siuntė į Turkiją.
„Ir pačios ukrainietės, kurios pas mus dirbo, prisidėjo, nešė net paramos Turkijai siuntai. Mes palaikome Ukrainą. Mano patėvis buvo ukrainietis, aš vasaras Ukrainoje praleisdavau. Nesvarbu kas, kinas ar ukrainietis, jei žmogui reikia pagalbos, reikia padėti“, – įtikinėjo A. Dogan.
Su S. Girčyte dienraščiui nepavyko susisiekti, moteris neatsiliepė viešai nurodytu telefono numeriu.
