Ir sutvirtinti, ir pramogauti

Idėja mediniu tiltu sujungti Pirmąją ir Antrąją Melnrages paplūdimių prižiūrėtojams kilo prieš daugiau nei metus.

Planuota, kad vadinamasis Paukščių takas būtų maždaug dviejų metrų pločio ir 2,3 km ilgio. Tiltą galvota sumontuoti ant medinių polių 1,5–2 metrų aukštyje virš kopų.

Tokiu principu uostamiesčio paplūdimiuose yra įrengtos apžvalgos aikštelės, kurios sulaukia didelio lankytojų susidomėjimo tiek šaltuoju, tiek šiltuoju metų laiku.

Pabrėžta, kad vadinamasis Paukščių takas galėtų atlikti tris funkcijas: edukacinę-pažintinę, rekreacinę ir sutvirtintų kopas.

Tačiau entuziastingai nusiteikę paplūdimių prižiūrėtojai negalėjo pradėti įgyvendinti projekto taip greitai, kaip norėjo. Nesulaukta Aplinkos ministerijos pritarimo.

Miesto valdžia ministeriją bandė įtikinti, kad projektas vertas dėmesio ir tikrai nepakenks pajūrio juostai, o tik padės sutvirtinti plaunamas kopas.

"Pagaliau išsprendėme nesusipratimus su Aplinkos ministerija. Nuvežėme parodyti pavyzdžių, kaip viskas turėtų atrodyti. Tokie projektai yra įgyvendinti Latvijoje, Estijoje. Ministerija pritarė, kad sumanymą reikia įgyvendinti", – pasakojo Klaipėdos mero pavaduotojas Artūras Šulcas.

Pasak vicemero, susitikime, kuris vyko Aplinkos ministerijoje, dalyvavo ir krantotvarkos specialistai. Šie taip pat palaikė Paukščių tako idėją.

Tarnautų ir neįgaliesiems

Norima, kad medinis tiltas tarp Pirmosios ir Antrosios Melnragių būtų pritaikytas neįgaliesiems, mamoms su vežimėliais. Vietomis jo dugnas galėtų būtų stiklinis, kad matytųsi, kas vyksta apačioje.

"Tikrai nereikia įsivaizduoti, kad tas tiltas bus kažkoks kosminis, kuris darkys kraštovaizdį. Jis kaip rūbas, kuris vietomis priglunda prie kūno, vietomis – ne. Takas taip pat vienur šliesis prie kopų, kitur peršoks upeliuką, kai išplatės ir atsiras apžvalgos aikštelė", – komentavo vicemeras.

Anot A.Šulco, Aplinkos ministerija leido rengti priešprojektinius pasiūlymus. Ruošiant projektavimo sąlygas, rekomendavo kviesti krantotvarkos specialistus, apie idėją diskutuoti su visuomene.

"Dabar rengsime projektavimo sąlygas ir ieškosime rangovo. Tikimės, kad kitais metais galėsime pradėti įgyvendinti projektą", – vylėsi vicemeras.

A.Šulcas teigė, kad panašus takas visai neseniai yra nutiestas Latvijoje, Rojos gyvenvietėje.

"Mūsų kaimynai turi kur kas daugiau pajūrio, nei mes, bet labiau jį saugo. Jie visur, kur lankosi žmonės, stengiasi nutiesti patogius takus, įrengia tualetus, kad ir paprastus, laužavietes. Sako, kurk laužus nesislapstydamas, o ne krūmuose. Taip pat elgiasi ir lenkai. Lietuva eina kitu keliu. Nesaugo gamtos. Pas mus pajūrio zonoje nieko negalima daryti. Draudžiama net miške pastatyti tualetus", – palygino vicemeras.

Neįrengia dvejus metus

Susitikimo Aplinkos ministerijoje metu aptarta ir dviračių takų Smiltynėje, tualetų kai kuriuose paplūdimiuose įrengimo, atnaujinimo problema.

"Pirmojoje Melnragėje prie moterų paplūdimio antrus metus negalime pastatyti konteinerinio tualeto. Turime miškininkų raštą, kad valstybinės reikšmės miške tokių objektų negalima statyti. Aplinkos viceministras žadėjo pasikalbėti su miškininkais. Žadėjo pažiūrėti, kokios galimos išeitys", – komentavo vicemeras.

A.Šulcas atkreipė dėmesį, kad miesto valdžia nori atnaujinti dar sovietmečiu statytus 5–6 tualetus su išgriebimo duobėmis.

"Norime susitvarkyti civilizuotai. Įrengti tualetus, kur galima rankas nusiplauti, pritaikytus neįgaliesiems, bet Smiltynėje dar griežtesni reikalavimai. Negalima atnaujinti, tiesti naujų dviračių takų, kurie yra miškuose. Realiai jie yra, bet dokumentuose – ne. Viceministras žadėjo pasidomėti ir šio klausimo sprendimu. Mes labai norime susitvarkyti infrastruktūrą. Kas per valstybė, kuri draudžia miškuose įrengti tualetų?" – klausė vicemeras.