Ar gegužės 9-oji yra Antrojo pasaulinio karo pabaiga ir ar šią datą reikėtų minėti eitynėmis miesto gatvėmis ir plazdančia amžinąja ugnimi? Tokią dilemą jau mėnesį sprendžia Klaipėdos valdininkai ir politikai.

Nori, kad nebūtų karo

Savivaldybėje kone kasdien rengiami posėdžiai, kuriuose svarstoma, ar suteikti leidimą gegužės 9-ąją miesto gatvėmis surengti eitynes, pavadintas Taikos maršu.

Prašymą gauti leidimą pateikęs Lietuvos rusų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkas Viačeslavas Titovas teigė, kad renginio tikslas – paminėti 65-ąsias Antrojo pasaulinio karo pabaigos metines, pagerbti visus žuvusius karius ir taikius žmonės.

Jo teigimu, eitynėse dalyvautų apie 200 žmonių – jo partijos narių, šeimų su vaikais, jaunimo.

„Taikos maršu eitynes pavadinome todėl, kad norime, jog toks karas nepasikartotų“, – tvirtino politikas, kuris yra ir Klaipėdos tarybos narys.

Savivaldybė kol kas leidimo tokioms eitynėms nedavė, nors organizatoriai ir pakoregavo maršrutą. Anksčiau jie norėjo, kad būtų leista žygiuoti nuo Senojo turgaus Tiltų, Manto, S.Daukanto gatvėmis iki Skulptūrų parke esančio memorialo sovietiniams kariams.

Po pastarojo posėdžio organizatoriai sutiko, kad eisena galėtų pajudėti nuo Atgimimo aikštės ir tikslą pasiekti Liepų bei K.Donelaičio gatvėmis.

Veteranai nepritaria

„Mes nusileidome dėl maršruto, bet leidimo vis tiek negauname. Manau, jog delsiama specialiai. Tam, kad nespėtume gerai joms pasirengti“, – piktinosi V.Titovas.

Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Viačeslavas Karmanovas teigė, kad šią savaitę tikrai nebus nuspręsta, ar duoti leidimą paradui.

„Laiko yra. Leidimą turime suteikti ne vėliau kaip likus 48 valandoms iki renginio“, – paaiškino V.Karmanovas.

Jis teigė, kad pagrindinė priežastis, kodėl leidimas vis dar nesuteiktas, – visuomenės pasipriešinimas. Anot direktoriaus pavaduotojo, savivaldybė jau gavo nemažai raštiškų protestų prieš tokį paradą.

„Manau, jų pasipils ir daugiau, – prognozavo V.Karmanovas. – Man tik apmaudu, jog visi „varo“ ant karo veteranų, nors jie čia nė prie ko“.

Karo veteranai ne tik neorganizuoja šių eitynių, bet joms ir nepritaria.

„Mes prie šių eitynių neprisidedame. Esame seni žmonės, pusė mūsų jau nepakyla iš lovų, tad eitynės tik kenktų sveikatai. Gegužės 9-ąją paminėsime prie paminklų, pabendrausime vieni su kitais ir skirstysimės“, – teigė Lietuvoje gyvenančių Antrojo pasaulinio karo dalyvių, kovojusių antihitlerinės koalicijos pusėje, organizacijos pirmininkas Julius Deksnys.

Baiminasi šašlykų kepėjų

J.Deksnys pasidžiaugė, jog Klaipėdoje pagaliau suplazdės amžinoji ugnis. Ji Skulptūrų parke prie karių memorialo tradiciškai bus įžiebta gegužės 9-ąją ir neužges bent jau iki metų pabaigos.

„Jau yra atvestos reikiamos komunikacijos, įrengtas dujų skaitiklis. Viena bėda – apsauga. Baisu, kad prie amžinosios ugnies nesusirinktų pasišildyti "bomžai" ar kas nors nesugalvotų išsikepti šašlykų“, – nuogąstavo J.Deksnys.

Jis tikino, jog anksčiau vylėsi, kad ugnies saugumu rūpinsis Klaipėdos savivaldybė, tačiau ji esą atsisakė.

„Pinigų komunikacijoms ir sumokėti už dujas duos rėmėjai, o apsaugai nusamdyti dar neradau lėšų“, – guodėsi karo veteranų organizacijos vadovas.

Leidimą nuolat kūrenti amžinąją ugnį karo veteranams yra suteikusios tik Klaipėdos ir Vilniaus savivaldybės. Anksčiau tai leido ir Kauno bei Šiaulių savivaldybės, tačiau jos leidimus atšaukė.

Kaunas motyvavo tuo, jog viena amžinoji ugnis jau dega karo muziejaus kiemelyje. Šiaulių savivaldybė pranešė, kad leidimą atšaukia dėl visuomenės pasipriešinimo.

„Gaila, nes mes patys nesame gavę nė vieno protesto. Bet yra taip, kaip yra. Kaune ir Šiauliuose prie karių memorialų atvešime po dujų balioną ir porai dienų įžiebsime amžinąją ugnį“, – išeities ieškojo J.Deksnys.

Pagarbos pakanka

Paradu Klaipėdos gatvėmis nėra patenkinta ir mieste veikianti Rusų aljanso partija.

Jos pirmininkė, kuri yra ir rusų kultūros bendrijos „Otečestvo“ vadovė, Tatjana Lochankina teigė, jog tokia eitynių idėja ją nuvylė, nes Rusų sąjunga neturi pajėgų, kad šis paradas virstų ryškia, gražia, puošnia, taikia eisena.

„Todėl yra daug nenuspėjamų momentų. Kas ateis? Daug žmonių psichiškai nestabilios būsenos“, – žodžių į vatą nevyniojo T.Lochankina.

Ji tikino, kad Klaipėda yra unikalus miestas. Tolerancija ypač pasireiškia Pergalės dieną. Veteranų, kitų pagyvenusių žmonių, kurie nešini gėlėmis eina per miestą, niekada niekas nėra įžeidinėjęs.

„Man atrodo, kad norėti dar daugiau – didesnės pagarbos – pernelyg didelis siekis ir noras pasirodyti“, – įsitikinusi T.Lochankina.

Jai antrino ir Klaipėdos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Istorijos katedros vedėjas Vygantas Vareikis.

Jis priminė, jog Antrasis pasaulinis karas formaliai baigėsi 1945 metų rusėjo 2 dieną, kai kapituliacijos aktą pasirašė Japonija.

Po karo pabaigos – karas

„Tačiau europiečiams kur kas svarbesnė data tų pačių metų gegužės 8-oji, kai kapituliavo nacistinė Vokietija, o tai reiškė karo pabaigą Europoje“, – teigė V.Vareikis.

Žinia, jog Vokietija pasirašė kapituliacijos aktą, Maskvą dėl laiko skirtumų pasiekė tik kitą dieną – gegužės 9-ąją, todėl ji ir yra švenčiama kaip pergalės.

Pats pergalės paradas tuomet buvo surengtas birželį.

„Nemanyčiau, kad gegužės 8-oji Lietuvai yra karo pabaiga, nes po jo prasidėjo kitas karas, kuris baigėsi tik mirus Stalinui. Kita vertus, reikia pripažinti, jog nacistinės Vokietijos kapituliacija mums taip pat yra minėtina diena, juk nenorėjome, kad ji laimėtų“, – teigė V.Vareikis.

Nepaisant tokių svarstymų, jis griežtai pasisakė prieš vadinamąjį Taikos maršą.

„Paradas, kurį norima organizuoti, su pagarba neturi nieko bendra. Atvirai kalbant, manau, kad taip siekiama destabilizuoti tautinius santykius, kurie mieste yra pozityviai susiklostę“, – nuomonę reiškė istorikas.

Blogai moko istorijos?

Jis svarstė, kad klaipėdiečiai rusų politikai patys nesugalvojo surengti tokių eitynių – tai gali būtų nurodyta iš kitų struktūrų.

„Klaipėda yra laikoma viena iš rusų identiteto stiprinimo centrų. Latvijoje tai – Ryga, Estijoje – Talinas, o Lietuvoje – ne Vilnius, o Klaipėda“, – teigė V.Vareikis.

Jis taip pat neatmetė galimybės, kad šis paradas gali būti susijęs su artėjančiais savivaldybių tarybų rinkimais, nes tarpusavyje konkuruojant dviem rusų partijoms, tai vienas būdų pritraukti rinkėjų.

„Manau, kad data, kai norima rengti eitynes, yra svarbi kiekvienam mūsų, bet užtenka pagerbimo ceremonijos tokios, kokia buvo iki šiol. Tos eitynės gali išprovokuoti įvairią reakciją. Panašu, jog vieni radikalai rengia, o kiti gali įžeidinėti. Ar tai gražu?“ – retoriškai klausė pašnekovas.

Tačiau V.Titovas buvo nusiteikęs ryžtingai – jei savivaldybė neduos leidimo, jis skųsis teismui.

„Aišku, kad kreipsimės į teismus ir laimėsime, nes nėra teisinio pagrindo mums neduoti leidimo“, – tvirtino politikas.

Paklaustas, ar dėl kilusio pasipriešinimo nesvarsto galimybės atsisakyti šių eitynių, V.Titovas buvo kategoriškas: „Kodėl turėtume atsisakyti, jei norime paminėti per karą žuvusius kareivius ir taikius žmones? Žinau, kad šią savaitę vyko piketas prieš eitynes. Atėjo aštuoni jaunuoliai, ir ką?“

Priminus, jog Lietuvoje po gegužės 9-osios karas nesibaigė, tad gal nėra reikalo paradu minėti šių metinių, V.Titovas taip pat turėjo ką pasakyti: „Man neaišku, kaip ši data nėra karo pabaiga. Gal mokykloje pradėjo blogai istorijos mokyti?“

Papildyta:

Gegužės 9-osios paradas aistras kelia ne tik Klaipėdoje, bet ir kituose šalies miestuose.

Vilniaus miesto savivaldybė dar kovo pabaigoje buvo išdavusi leidimą Lietuvos rusų sąjungai organizuoti eitynes nuo Katedros iki Antakalnio kapinių. Tačiau šią savaitę prieš tokias eitynes pasisakius Seimo Pirmininkei Irena Degutienei, Užsienio reikalų ministerijai, sostinės valdžia ėmė svarstyti, ar nevertėtų atšaukti leidimo rengti paradą. Galutinį sprendimą dėl eitynių Vilniaus savivaldybė ketina priimti kitą trečiadienį, pasitarusi su policijos pareigūnais.

Lietuvos rusų sąjunga skelbė, jog gegužės 9-ąją eitynes organizuos ir Visagine. Tačiau šio miesto savivaldybės administracijos direktorius Alikas Milko teigė, jog Visagine gegužės 9-ąją nevyks jokie renginiai.

„Pas mus karo pabaigos metines tradiciškai yra minimos gegužės 8 dieną. Taip bus ir šiais metais. Minėjimas vyks prie karių kapinių, o jokių eitynių nebus. Nesame nei gavę prašymo leisti jas surengti, nei davę tokio leidimo“, - tikino A.Milko.