Netoli Klaipėdos esančios Priekulės gyventojai jaučiasi lyg būtų užribio žmonės. Netrukus miestelio gyvenimą paralyžiuos Priekulės pagrindinio tilto remontas. Žmonės įsiutę, kad jie bus atkirsti nuo darboviečių, mokyklų, ligoninės, o niekas jų dorai net neinformavo, kaip teks gyventi beveik pusantrų metų, kol vyks remontas.

Atsitvėrė tylos siena

Kavinę, cukrainę, kelias kitas įmones Priekulėje valdanti Jūratė Budrienė tikino, kad niekas net nesikalba su priekuliškiais apie tai, kas gyventojų laukia.

„Mes nežinome jokių detalių, kaip vyks darbai. Juk daugybė žmonių gyvena kitapus tilto ir kas rytą važiuoja į darbus Priekulėje. Uždarius tiltą, žmonės turės sukti naujuoju aplinkkeliu. Taip susidarys 15 kilometrų ilgio apylanka. Ir tik į vieną pusę, o dar teks atgal namo važiuoti. Baiminuosi, jog man prisieis atleisti dalį darbuotojų, nes nepajėgsime išlaikyti verslo“, – nuogąstavo J.Budrienė.

Moteris įsitikinusi, kad ypač daug nepatogumų kils vasarą, kai nemažai turistų ar žvejų, važiuojančių Šilutės link, mielai sustoja Priekulėje nusipirkti maisto produktų ar papietauti gera virtuve garsėjančioje jos kavinėje.
Šios kavinės darbuotoja Laima Dirgėlienė piktinosi, kad dėl tilto remonto darbų jos šeima patirs nuostolių.

„O kas man kompensuos išlaidas už degalus? Niekas net nežino, ar autobusai važiuos per Priekulę, kai bus uždarytas tiltas. Juk jį remontuos iki kitų metų rudens. Mums, priekuliškiams, tai tikra tragedija. Gyvenu Agluonėnuose ir kas rytą turėsiu į darbą važiuoti sukdama aplinkkeliu. Negi reikės mesti darbą, nes man neapsimokės važinėti? Tuomet turėsiu eiti į darbo biržą. Ar geriau, kad valstybė mane išlaikytų?“ – priekaištus remonto sumanytojams ir vykdytojams bėrė moteris.

Bijo bankrotų

Žurnalistams skundėsi ir kitų nedidelių įmonių savininkai, tvirtindami, kad už minimalią algą samdomi darbuotojai tiesiog nebenorės dirbti, nes išaugs išlaidos kelionei į darbą.

„Teks pačiai stotis prie prekystalio. O kaip mums išgyventi? Juk mokame mokesčius, bent šiokia tokia gyvybė miestelyje. Viena po kitos kūrėsi nedidelės įmonėlės. Manau, kad miestas apmirs“, – piktinosi kita miestelio verslininkė.

Priekuliškės mamos, kurios gyvena anapus tilto, griebėsi už galvos, išgirdusios, kokie rūpesčiai laukia jų 15 mėnesių.

„Kas rytą vaikus reikia vežti į mokyklą, po pamokų – namo. O jei vaikas lanko muzikos mokyklą ar kitus užsiėmimus, dar kartą teks važiuoti aplinkkeliu iki Priekulės“, – apie būsimus nepatogumus kalbėjo pašnekovė.

Gydytojai – nepasiekiami

Priekulės pirminės sveikatos priežiūros centro vadovė Laima Simenienė tikino, kad ji labai sunerimusi, ar jos vadovaujama įstaiga apskritai išliks.

„Mūsų centre yra prisiregistravę 1 200 gyventojų. Vien iš Vilkyčių turime 500, dar yra 800 Priekulės seniūnijos gyventojų, kurie pas mus gydosi. Jie visi praranda galimybę patogiai susisiekti su mūsų gydymo įstaiga. Daugybė žmonių neturi asmeninio transporto, atvažiuoja autobusais. O kuo tai baigsis? Žmonės pasirinks kitas įstaigas, kurias bus patogiau pasiekti, ir mūsų – bankrutuos“, – realiai į ateitį žvelgė L.Simenienė.

Ji tikino, kad pati galėtų du kilometrus pėsčiomis vaikščioti į savo darbo vietą gal kokius du mėnesius, bet ne pusantrų metų.

Pontoninis tiltas – brangu

Ant Priekulės tilto susirinkusi priekuliškių minia piktinosi, kad dėl remontui uždaromo tilto jie jaučiasi visiškai nesaugūs, o pagrindinė tokios būsenos priežastis – nežinomybė, nes niekas su jais nesikalba apie projekto eigą.

„Kaip atvažiuos gaisrinės mašina? Greitosios medicinos pagalbos ekipažas ligonį pasieks, kai jis jau bus ne tik miręs, bet ir sustingęs. Aš dažnai einu į ligoninę, va koją skauda. Man gydytojai bus nepasiekiami“, – guodėsi 78 metų priekuliškė.

„Priekuliškius, matyt, labai turtingais laiko, jei valdžia mano, kad šeimos biudžetui dėl tilto patiriami nepatogumai neturės jokios įtakos. Svarbiausia, kad su priekuliškiais niekas nesišneka. Mes juk patys matėme, kai tvarkė kitus tiltus, buvo įrengti laikini pontoniniai ir eismas vyko sklandžiai“, – kalbėjo į susitikimą su žurnalistais atėję vyrai.

Žmonės susitikime su Klaipėdos rajono valdžia išgirdo, kad pontoninio tilto neva neįmanoma įrengti, nes pavasarinio potvynio metu jį tektų permontuoti dėl pakilusio vandens lygio.

Priekuliškis Romualdas Aleksandravičius pastebėjo, kad jei kitoje tilto pusėje būtų bent kilnojama parduotuvėlė, joje nors duonos ir degtukų žmonės nusipirktų.

Politikas nepadėjo

Į nedidelį piketą ant Priekulės tilto atžingsniavusį Klaipėdos rajono tarybos narį Alfredą Šiaulį priekuliškiai gerokai ištardė.

„Juk liks praėjimas pėstiesiems, tai kam čia taip piktintis? Greitoji atvažiuos aplinkkeliu. Kiek žmonių gyvena kaimuose ir nenumiršta. Esu toks pat verslininkas, kaip ir kiti, taip pat galėčiau šaukti, kad pontoninį tiltą statytų. Tačiau toks yra projektas, o ne kitoks“, – priekaištus atremti bandė politikas.

Paklaustas, ką nuveikė Klaipėdos rajono savivaldybė, kad apgintų priekuliškių interesus, A.Šiaulys atsakė, jog kažkas siuntė paklausimus Lietuvos automobilių kelių direkcijai, bet iki šiol esą negauta jokio atsakymo.

„Kaip tarybos narys gali valdyti situaciją? Aš tik tarybos narys“, – bejėgiškai mostelėjo rankomis politikas.

Pasiūlė keltis valtele

Tiltą remontuosiančios įmonės „Lemminkainen Lietuva“ projektų vadovas Julius Linda tikino, kad pėsčiųjų eismas nebus draudžiamas.

„Projektuotojų ir užsakovų reikalas pasirūpinti, kad žmonės per upę būtų keliami valtele ar kažkuo kitu. Iš kur jie ištraukė tą pontoninį tiltą? Gal jie norėtų beždžionių ar kabančio tilto? Tai gal jiems dar funikulierių pastatyti?“ – iš priekuliškių norų pasityčiojo J.Linda.

Priekulės tilto remonto projekto autoriai esą nenumatė jokio pontoninio tilto.

„Ne mano tiltas ir priekaištai turėtų būti ne man skirti. Ne aš susigalvojau tiltą remontuoti. Mūsų įmonė laimėjo konkursą ir vykdysime darbus. Kuo čia dėtas Priekulės verslininkų bankrotas?“ – žmonių priekaištų esą nesuprato J.Linda.

Nustojęs karščiuotis, jis tepasakė, kad automobilių eismas Priekulės tiltu bus uždarytas nuo liepos 21 dienos. Darbus planuojama baigti 2015 metų rugsėjo 30 dieną.

„Tai bus tilto rekonstravimo darbai. Keisime paklotą laikančią konstrukciją“, – pokalbį baigė J.Linda.

Savivaldybė – nežinioje

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Vidmantas Buivydas patvirtino, kad kitą – Vėžaičiuose esantį tiltą remontuojanti įmonė
„Žemaitijos keliai“ du kartus Saugaus eismo komisijoje pristatė ir išaiškino visą darbų eigą, supažindino savivaldybės atstovus su planuojamais darbais.

„O čia – jokių žinių. Niekas Saugaus eismo komisijai nepateikė informacijos. Negi mes patys jų turime ieškoti? Buvo išsiųsti raštai ir prašėme informacijos, tačiau atsakymų nėra. Rimtos įmonės taip nesielgia“, – tvirtino V.Buivydas.

Jis tikino, kad civilizuotame pasaulyje neegzistuoja taisyklė: ką noriu, tą darau.

„Su žmonėmis reikia kalbėtis. Mes pasitarsime ir, manau, kad teks griežtesniu tonu su šiais rangovais kalbėtis. Neatsakys, kreipsimės į aukščiau esančias institucijas“, – sakė V.Buivydas.

Autobusai neužsuks

Klaipėdos autobusų parko eksploatacijos direktorius Gintautas Mackevičius tik iš „Klaipėdos“ žurnalistų išgirdo apie planus remontuoti Priekulės tiltą.

„Net nežinojau, kad tą tiltą uždaro, niekas mūsų neinformavo. Per tiltą važiuoja autobusai, tačiau tuos maršrutus aptarnauja ir privačios įmonės, ir Šilutės autobusų parkas. Jei tiltas bus uždarytas, tada greičiausiai autobusai važiuos neužsukdami į miestelį, o tiesiai aplinkkeliu. Tikėtina, kad Priekulė liks atkirsta. Reikės viską detaliai išsiaiškinti“, – pažadėjo G.Mackevičius.

Įmonės „Klaipėdos regiono keliai“ direktoriaus pavaduotojas kelių priežiūrai Vytautas Gružas aiškino, kad Transporto inspekcija turi nustatyti, ar užsuks autobusai į Priekulę, ar šaus aplinkkeliu, miestelį palikdami nuošalėje.

„Rajono savivaldybės atstovai neteisūs sakydami, kad nieko nežino. Savivaldybė statybos leidimą šiam objektui davė prieš dvi savaites. Vadinasi, informacija apie projektą ten yra. Tačiau visą informaciją apie darbus privalo paskelbti rangovas, čia jo galvos rūpestis, kad niekas nieko nežino“, – tarstelėjo V.Gružas.

Komentaras

Petras Tekorius
Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktoriaus pavaduotojas

Mes tikrai ilgai laukėme šio tilto remonto, jo būklė yra katastrofiška. Darbus galėjome pradėti tik tuomet, kai buvo užbaigtas Priekulės aplinkkelio tiesimas. Tiltą galime remontuoti tik jį visiškai uždarę. Transportas bus nukreiptas aplinkkeliu. Žmonės kurį laiką galės eiti šiuo tiltu. Tačiau tik iki tol, kol šalia bus pastatytas laikinas medinis tiltas pėstiesiems. Mes svarstėme pontoninio tilto galimybę, tačiau jos negalime įgyvendinti. Mes čia neturime savo žemės, ji privati. O ir šlaitai labai aukšti. Šio projekto vertė – 4,6 mln. litų. Tai yra paveldo objektas, todėl tokių tiltų rekonstrukcijos trunka ilgai. Jei atidarius konstrukcijas nerasime didelių bėdų, galima būtų paspartinti darbus. Tačiau dažniausiai randama daugybė problemų. Bet rangovus mes spausime, žinau, kad bus žmonių skundų ir nepasitenkinimo.