Perbalsavimas baugina

Dienraštis „Klaipėda“ jau rašė, kad 12 uostamiesčio daugiabučių namų – Kretingos g. 39, Rūtų g. 13 ir 15, Taikos pr. 11, Kadagių g. 13, L.Giros g. 1, Birutės g. 15, Geležinkelio g. 6, Pilies g. 1, V.Berbomo 2, Sausio 15-osios g. 3, Galinio Pylimo g. 7 – įstrigo renovacijos procedūrų tinkluose.

Visi darbai, kurie priklausė nuo gyventojų ir pastatų administratoriaus, buvo baigti prieš daugiau nei metus. Iki renovacijos starto jiems buvo likęs vienas žingsnis – gauti finansavimą darbams.

Visų minėtų daugiabučių namų gyventojai buvo apsisprendę imti paskolas iš „Swedbank“. Tuo metu buvo sutrikęs finansavimo teikimas modernizacijai.

Gyventojams Aplinkos ministerija žadėjo, kad ledai pajudės pavasarį, bet tai nepasitvirtino. Finansavimo renovacijai minėti namai negavo. Gegužės pabaigoje paaiškėjo dar viena nemaloni staigmena – „Swedbank“ nebeteiks paskolų renovacijai.

Minėtus daugiabučius namus administruojančios įmonės „Paslaugos būstui“ direktorė Regina Uznienė tvirtino, kad apie tokią galimybę anksčiau niekas neinformavo.

Viena problemų – skirtingos bankų sąlygos. Vienas Šiaulių banko reikalavimų – kad renovacijai turi pritarti ne 50 proc.+1 būstų savininkų, o 60 proc. Taip pat jis neadministruoja suteikto kredito, ką daro „Swedbank“.

Dar didesniu galvos skausmu tiek namų administratoriui, tiek gyventojams tapo reikalavimas perbalsuoti dėl banko pasirinkimo. Baiminamasi, kad laukti pavargę ir nusivylę žmonės nedalyvaus balsavime, o nemažoje dalyje pastatų renovacijai pritarė mažiau nei 60 proc. būstų savininkų.

Svarsto įvairius variantus

Dėl susidariusios situacijos tiek gyventojai, tiek minėtų daugiabučių administratorius „Paslaugos būstui“ kreipėsi pagalbos į įvairias institucijas.

Aplinkos viceministrė Daiva Matonienė susitiko su Šiaulių banko, „Swedbank“, Europos investicijų banko atstovais Lietuvoje ir tarėsi, kaip padėti į tokią situaciją pakliuvusiems namams.

Lietuvoje iš viso perbalsuoti dėl renovacijos finansuotojo turėjo 26 namai. Iš jų 12 administruoja įmonė „Paslaugos būstui“. Daug vilčių, kad kas nors pasikeis, nesuteikiama.

„Buvome susitikę su Šiaulių banko atstovais. Tarėmės, ar nebūtų įmanoma, kad minėtiems namams paskola būtų suteikta, jei renovacijai pritaria mažiau nei 60 proc. būstų savininkų. Tačiau šį skaičių išgalvojo ne pats Šiaulių bankas. Toks procentas yra numatytas jo ir Europos investicijų banko sutartyje“, – pasakojo viceministrė.

Pasak D.Matonienės, su „Swedbank“ ir Europos investicijų banko atstovais kalbėta, ar tikrai nėra galimybės „Swedbank“ finansuoti bent kelių minėtų namų renovacijas. Paaiškėjo, kad rezervas yra apie milijonas eurų, bet neaišku, ar bus galima lėšas panaudoti šiems pastatams atnaujinti.

Nors iš pradžių teigta, kad galbūt minėtų namų gyventojams dėl naujo renovacijos finansuotojo pasirinkimo nereikės perbalsuoti, paaiškėjo, kad tai neišvengiama.

„Keičiantis bankui, kuris finansuos renovaciją, gyventojų sprendimas – būtinas. Jie turės balsuoti iš naujo. Svarstome, kaip procedūrą būtų galima supaprastinti. Gal galima prašyti peržiūrėti balsavimo formą, gal rašytiniu būdu. Tikiu, kad rasime sprendimą, nepaliksime žmonių vienų tokioje situacijoje“, – žadėjo D.Matonienė.

Viceministrė administratoriui patarė daugiau bendrauti su Būsto energijos taupymo agentūros vadovu Valiumi Serbenta ir įstaigos specialistais.

Gyventojai pikti ir nusivylę

Minėtų namų administratorius „Paslaugos būstui“, nesulaukęs realios pagalbos, pradėjo organizuoti perbalsavimus dėl naujo finansuotojo pasirinkimo.

Pirmiausia imtasi trijų daugiabučių namų. Tačiau, anot R.Uznienės, šiuose pastatuose gauta mažiau nei 60 proc. būstų savininkų pritarimo.

„Sunku pasakyti, ar bus suteiktas finansavimas. Juk reikalaujama 60 proc. būstų savininkų pritarimo. Tikimės, tačiau galime vėl sustoti vietoje“, – teigė ji.

Informacija, kad reikės perbalsuoti dėl finansuotojo pasirinkimo, išsiųsta dar šešiems. Liko dar trys renovacijos procedūrų džiunglėse įstrigę daugiabučiai.

„Išsiuntėme dokumentus tiems šešiems namams ir laukiame gyventojų reakcijos. Iš karto organizuoti perbalsavimų visuose 12-oje namų nesame fiziškai pajėgūs“, – patikino vadovė.

R.Uznienė atkreipė dėmesį, kad perbalsavimo procedūros ilgai trunka, o gyventojai ir taip laukia daugiau nei metus, kol startuos darbai.

„Viskas labai sudėtinga. Žmonės pikti. Pyksta ant mūsų. Galvoja, kad mes kažko iki galo nepadarėme. Netiki, kad valstybė taip su jais galėjo pasielgti“, – tvirtino vadovė.

R.Uznienės teigimu, nieko keista, kad žmonės nusivylę. Jie tikėjo pažadais, kad finansavimas renovacijos darbams tuoj bus atnaujintas ir darbai startuos.

„Sakė – pavasarį, o jau vasara baigiasi“, – atkreipė dėmesį direktorė.

R.Uznienė įsitikinusi, kad namams, kurie jau buvo pasirinkę renovacijos darbų finansuotoją „Swedbank“, reikėjo leisti imti paskolas iš jo.

„Visoje Lietuvoje tokių namų buvo 26. Tai tikrai nėra daug, vertinant renovacijos mastus. Mūsų 12-os namų modernizacijai reikia 4,7 mln. eurų. Tikrai galėjo padaryti išimtį. Leisti užbaigti su „Swedbank“, jei jau pasirinkę, o naujiems namams šis bankas paskolų galėjo neišduoti. Tada visiems būtų buvę lengviau“, – pabrėžė direktorė.