Kurs priežiūros grupę

Komiteto nariai domėjosi ne tik finansine projekto puse. Buvo pristatytas visas planas – nuo istorinių duomenų iki projekto sprendimų. Svarstymas užtruko ilgiau nei porą valandų, pastaruoju metu joks kitas projektas nebuvo sulaukęs panašaus dėmesio.

Didžiausias karštų diskusijų, kuriose neapsieita ir be įžeidinėjimų, rezultatas – racionalus, komitetas pasiūlė įsteigti Skulptūrų parko pertvarkos priežiūros grupę.

Jos nariais turėtų tapti įvairių sričių savivaldybės specialistai, architektai, istorikai, liuteronai, menininkai ir visuomenės atstovai.

Grupės darbas būtų patarti, kaip spręsti kylančias problemas, kurios gali kilti vykdant pertvarką parke.

Šios grupės sukūrimas – vienintelė sąlyga, kurią iškėlė iš esmės projektui pritaręs komitetas.

"Ginčai buvo gana aštrūs, labiausiai diskutuota apie medžius, – sakė projektą pristatęs savivaldybės Paveldosaugos skyriaus vadovas Vitalijus Juška. – Tai yra profesionalų atliktas darbas, jei einu pas gydytoją, nediktuoju, kaip jis turėtų mane gydyti. Siūliau pasikliauti profesionalų nuomone."

Tai yra profesionalų atliktas darbas, jei einu pas gydytoją, nediktuoju, kaip jis turėtų mane gydyti.

Panašu, kad tai buvo paskutinis projekto pristatymas savivaldybėje.

Turėjo daugybę klausimų

Daugiausia klausimų sulaukta iš tarybos nario Arvydo Vaitkaus. Į jo kausimus atsakinėta beveik valandą.

Tarybos narys norėjo įsitikinti, ar terasoje tikrai nebus kavinių ar kitos komercijos. Jį domino, ar racionalu parko pradžioje, kur dabar stovi konteinerinis tualetas, įrengti 18 vietų automobilių stovėjimo aikštelę.

A.Vaitkaus manymu, žaliasis parko rūbas yra didžiulė vertybė, esą reikėtų išsaugoti visus medžius.

Projektuotojai pabandė argumentuotai atsakyti į juos visus.

Lūžis diskusijoje įvyko tada, kai susirinkusiesiems buvo priminta, kad parke yra didžiulis kompleksas, skirtas pagerbti tarybinius karius, žuvusius Antrojo pasaulinio karo pabaigoje. Jų čia palaidota per 600.

Tačiau retas klaipėdietis žino, kad šalia palaidoti tarpukario Lietuvos kariai, o ta vieta pažymėta kuklučiu, laiko suniokotu mediniu kryžiumi.

Čia pat palaidoti ir karo metais mūsų mieste mirę ar žuvę karo belaisviai. Kelių dešimčių lenkų, belgų, prancūzų kapo vieta niekaip nepažymėta, dabartiniai klaipėdiečiai net nenumano, kur guli palaikai.

Lenkijos istorijos institutas yra atlikęs tyrimą ir pateikęs klaipėdiečiams Klaipėdoje žuvusių lenkų belaisvių vardus, pavardes ir gimimo metus. Jau seniai bendraujama ir su prancūzais.

Tose pačiose kapinėse taip pat palaidotos Prancūzijos ir Prūsijos karo, vykusio 1870–1871 m., aukos.

Šios kapinės gali būti vadinamos ir lietuvybės paminklu Klaipėdos krašte.

Visuomenininkai nesutaria

"Sovietmečiu sunaikinus kapines, neliko sluoksnių, bylojančių apie tai, kad istorija buvo kitokia, nei tada teigta. Parkas – ne vien medžiai. Kažkas, kalbėdamas šia tema, daro politiką, kažkas bando manipuliuoti visuomene", – piktinosi V.Juška.

Sovietmečiu sunaikinus kapines, neliko sluoksnių, bylojančių apie tai, kad istorija buvo kitokia, nei tada teigta.

Pristatyme dalyvavo ir miesto praeities žinovas bei didelis patriotas istorikas Dainius Elertas. Pasisakydamas jis atkreipė dėmesį į tai, kad projektas nebus baigtinis. Kai bus aptikta daugiau duomenų apie Klaipėdai nusipelniusių piliečių palaidojimo vietas, jas bus galima tinkamai pažymėti.

D.Elertas, aktyviai kovojantis už miesto praeities išsaugojimą ir dažnai dėl to oponuojantis valdžios institucijų atstovams, vienos plakatų nešiotojos buvo apkaltintas kaimietiškumu. Jos nuomone, miestas turi gyventi racionaliai, ir kapinių kultas esąs nereikalingas.

Tokie pasisakymai parodė, kad ir visuomenininkai nėra vieningos nuomonės.

Kai prieš du dešimtmečius buvo rengiamas parko detalusis planas, siūlyta pašalinti 960 medžių. Dabar siūloma šalinti 504 kamienus, tai yra ne medžius, o augalus, kurie gali būti ir ploni, savaime užaugę medeliai, gožiantys ir stelbiantys senuosius, istorinius medžius.

Komitetas užtikrins dar didesnį projekto vykdymo skaidrumą, teigiama, kad visų visuomenės interesų bus paisoma.