„Klaipėdos valdžios argumentai, kodėl Smiltynę reikėtų išbraukti iš KNNP teritorijos, mūsų neįtikino. (...) Jeigu Smiltynė nebetektų nacionalinio parko globos, į tai neabejotinai reaguotų UNESCO pasaulio paveldo komitetas, vyktų naujas teritorijos vertinimas“, – sakė Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos generalinė sekretorė Asta Junevičienė.

Prasidėjusios batalijos dėl Smiltynės likimo susijusios su išorinio uosto statybų Pirmojoje Melnragėje projektu. Klaipėdos politikai prognozuoja, kad pastačius naują uostą bus sunaikinta poilsiautojų pamėgta oazė – Girulių, Melnragės paplūdimiai. Todėl esą jau reikia galvoti apie alternatyvą – apie Smiltynės teritoriją, kur itin trūksta reikiamos infrastruktūros. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus Sauliaus Budino teigimu, jos plėtrą stabdo griežti KNNP planavimo schemos reikalavimai.

A. Junevičienė pabrėžė, kad priimant sprendimą įtraukti Kuršių neriją į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą vienas reikalavimų buvo saugoti ir darniai plėtoti minėtą teritoriją. „Buvo įkurti Kuršių nerijos nacionaliniai parkai tiek lietuviškoje, tiek rusiškoje pusiasalio dalyse. Jei keičiasi teritorijos žemės naudotojas, savininkas, susilpnėja apsauga, tuomet, remiantis Pasaulio paveldo konvenciją visa vietovė gali būti įtraukta į pavojuje esančio pasaulio paveldo sąrašą“, – dėstė komisijos generalinė sekretorė.