Trečiadienį Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas klausimą dėl sovietinių paminklų ateities sprendė sukvietęs buvusius miesto vadovus, norėdamas išgirsti jų pozicijas.

„Visi vienbalsiai pritarė man, kad reikalinga ir būtina atsiklausti klaipėdiečių nuomonės, inicijuoti apklausą, ką buvau siūlęs ir anksčiau. Tam pritarimas buvo besąlygiškas“, – po susitikimo sakė V. Grubliauskas.

Kokius klausimus klaipėdiečiams užduoti spręs buriama komisija, kuri taip pat turėtų pasisakyti dėl memorialo, prie kurio palaidota beveik 700 karių, likimo.

„Šitos kapinės buvo tapusios politinių manifestacijų, reiškinių, renginių vieta. Siekis ir tikslas pirmiausia demilitarizuoti ir depolitizuoti nuo šios auros. Visi pritaria, kad demilitarizavimas suprantamas kaip karinių simbolių demontavimas ir patraukimas iš ten. Diskusija, ar viską, ar kažkas turi likti?“, – sakė meras.

Anot miesto vadovo, klausimas dėl karo metu žuvusių rusų karių palaikų perkėlimo nekeliamas.

Čia palaidoti Sovietų Sąjungos kariai, žuvę 1945 metų sausį vykusiuose mūšiuose su nacistinės Vokietijos kariuomene dėl Klaipėdos. 1975 metais karių palaikai į šią palaidojimo vietą perkelti iš Klaipėdos rajono ir Klaipėdos miesto buvusios Pergalės aikštės.

Kompleksą sudaro paminklas iš dviejų vertikalių balto betono skydų, tarp kurių nuleistas kalavijas bei jo rankeną puošianti ąžuolo lapų girlianda bei kitas paminklas, kurį sudaro keturkampio plano postamentas iš raudono poliruoto granito bei bronzinė trijų karių skulptūrinė grupė. Taip pat čia įrengtos 47 pilko granito atminimo plokštės su 694 karių pavardėmis.

Pasak V. Grubliausko, skiriasi nuomonės dėl paties paminklo bei amžinosios ugnies vietos.

„Ekspertai turi patarti politikams, ką reikėtų daryti“, – sakė meras.

Darbo grupę sudarys istorikai, paveldosaugos specialistai, muziejininkai, savivaldybės administracijos specialistai. Jie per 2-3 savaites turėtų pateikti siūlymus. Tuomet būtų paskelbta ir miestiečių apklausa.

Meras teigė jau dabar sulaukiantis miestiečių laiškų, kuriuose nuomonės itin prieštaringos – nuo raginimo leisti ilsėtis karo metu žuvusiems kariams ir nieko nekeisti iki siūlymų griauti viską nepaliekant jokių pėdsakų.