Pereiti į pagrindinį turinį

Dėl vamzdžių keitimo kainos – įtarimai

2013-07-03 05:00
Dėl vamzdžių       keitimo kainos – įtarimai
Dėl vamzdžių keitimo kainos – įtarimai / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Kelios Taikos prospekto 95 namo gyventojos suabejojo, ar bendrija ne per daug išleis pinigų vamzdyno keitimui, nes kai kurie darbai turėtų kainuoti perpus pigiau. Tačiau bendrijos pirmininkės teigimu, vamzdyno keitimas gyventojams atsieis mažiau nei kituose tokio tipo namuose.

Už metrą – 2,3 lito

Taikos prospekto 95 trylikos aukštų name, kur įkurta bendrija „Darna“, vamzdynas buvo keičiamas prieš mėnesį. Buvo pakeisti ir visi stovai. Darbai vyko ir gyventojų butuose.

Keturios namo gyventojos pasakojo, kad buvo pasakyta, jog darbai kainuos apie 75 tūkst. litų.

„Pirmininkė tvirtino, kad 40 tūkst. vamzdynui bus paimta iš sutaupytų pinigų. Iš viso esame sutaupę 45 tūkst. litų. Kiekvienam butui teks sumokėti dar po 600–700 litų. Suma priklauso nuo to, kiek yra stovų bute. Vienuose yra po du, kituose – po keturis“, – pasakojo moterys.

Klaipėdietėms daugiausia įtarimų sukėlė iš butų renkamos sumos. Anot moterų, jos yra per didelės. Pasak vienos iš gyventojų, butuose sumontuotų vamzdžių metras prekybos centre kainuoja tik 2,3 lito.

„Paskaičiavome, kad iš butų už darbus bendrija turėjo rinkti tikrai ne po 600–700 litų, o perpus mažiau – 300. Įvertinome ir vamzdžių, ir vadinamųjų sujungėjų kainas. Ir tai ta suma turėtų būti mažesnė. Mes čia labai šiurkščiai paskaičiavome. Manome, kad mus apgaudinėja“, – piktinosi moterys.

Sąmatos gauti nepavyko

Anot gyventojų, įtarimus padidino ir tai, kad bendrijos pirmininkė neduoda darbų sąmatos.

„Jokių dokumentų nematėme. Sąmatos nedavė, nors prašiau. Tik paklausė, kam ji reikalinga, ir pasakė, kad, jei duos, bus dar didesnis šurmulys“, – pasakojo viena moterų.

Klaipėdietėms apskritai kilo klausimas, kodėl reikėjo keisti vamzdžius. Nors buvo aiškinama, kad jie užkalkėję, moterys tvirtino, jog taip tikrai nebuvo.

„Pati mačiau, net gabaliuką namie turiu. Jie tikrai nebuvo pritukę, kaip aiškinama, o dar tikrai geros kokybės. Nieko nereikėjo keisti“, – dėstė viena gyventojų.

Sienose liko skylės

Pasak moterų, piktina ir tai, kad darbai nebuvo tinkamai užbaigti. Tiek koridoriuose, tiek butuose liko išmuštos sienos. Gyventojų teigimu, už sutvarkymą darbininkai paprašė papildomai sumokėti 100 litų.

„Labai keistas dalykas. Kai vamzdžius keitusio vyro paklausiau, kas man užtaisys vonios sieną, pasakė, kad gali atsiųsti įmonės darbuotoją. Už tai reikės sumokėti 100 litų. Taip ir liko viskas. Pačioms teko sukti galvą, kaip sutvarkyti“, – guodėsi moterys.

„Pirmininkė – jauna moteris. Koks iš jos “gaspadorius„? Nėra darnos visame name“, – pabrėžė gyventojos.

Nusprendė patys gyventojai

Bendrijos „Darna“ pirmininkė Jūratė Bražinskienė pasakojo, kad name buvo keičiamas visas namo vamzdynas nuo įvado iki butų. Šių darbų reikėjo, nes kildavo problemų – sienose trūkinėjo vamzdžiai.

„Kiek aš dirbu, su šia problema buvo susidūrę trys butai. Vienu atveju įvyko didelis užpylimas. Kildavo problemų, kol surasdavome vietą, kur trūko vamzdis. Reikėjo griauti sienas“, – buvusių bėdų neslėpė vadovė.

Pasak J.Bražinskienės, keisti namo vamzdyną buvo nuspręsta prieš metus vykusiame gyventojų susirinkime. Tam buvo kaupiami pinigai.

„Nusprendėme, kad, pakeitus vamzdžius, bus ir vanduo švaresnis, ir spaudimas geresnis. Namas – trylikos aukštų. Visi jautė, kad vanduo taip gerai neteka. Ne aš ir ne penki žmonės sugalvojo, kad reikia atnaujinti vamzdyną. Tai nusprendė gyventojai susirinkimo metu“, – pasakojo pirmininkė.

Bendrijos vadovės teigimu, buvo paskelbtas konkursas, ieškant, kas atliks darbus. Gauti du pasiūlymai. Pasirinkta įmonė „Velma“. Ji siūlė, kad maksimali kaina, už kurią bus atlikti darbai, sieks 78 tūkst. litų.

J.Bražinskienė tvirtino, jog kaina buvo sumažinta, ir darbai gyventojams kainuos 70 tūkst.–72 tūkst. litų.

Nenorėjo ištuštinti fondo

Anot J.Bražinskienės, su nepatenkintomis gyventojomis apie mokesčius už vamzdyną buvo kalbėta.

„Man joms nepavyko išaiškinti, kad tie 600–700 litų nėra tik už darbus jų butuose. Taip renkama trūkstama suma už visą vamzdyno remontą. Nesinorėjo visiškai ištuštinti kaupiamojo fondo. Jei nutiks avarija, tada teks greitai rinkti dideles sumas“, – komentavo pirmininkė.

Vadovė pabrėžė, kad 600–700 litų gyventojų neprašoma sumokėti iš karto. Išsimokėti galima per devynis mėnesius.

Sienų remontuoti neturėjo

J.Bražinskienė tvirtino, kad darbų sąmata bus pateikta, kai bus atlikti visi darbai ir gauta sąskaita.

„Negalima numatyti, kiek kainuos darbai, kol jų neatliks. Turėjau tik projektinį pasiūlymą. Ten yra viskas išdėstyta smulkmeniškai. Jį buvau nunešusi parodyti gyventojams. Prasidėjo klausimai, kur koks vamzdis. Kai bus galutinė sąskaita, pateiksiu ją gyventojams“, – žadėjo pirmininkė.

Bendrijos vadovė pasakojo, kad griovimo darbai nebuvo įrašyti į pasiūlymo kainą. Gyventojai apie tai perspėti. Dauguma žmonių tikino, kad sienas nori išsiardyti patys.

Tačiau, anot pirmininkės, atėjus laikui tokių buvo tik penki. Gyventojai buvo įspėti, kad ir patys turės pasirūpinti sienų sutvarkymu.

„Įmonės tikrai dirbo tvarkingai. Bent skyles užmūrijo“, – teigė vadovė.

Pasak J.Bražinskienės, dauguma žmonių yra patenkinti darbais. Visi pajuto, kad karštas vanduo tapo iš tikro karštas, nes nauji vamzdžiai – izoliuoti.

„Nieko nešvaraus čia tikrai nėra. Kiek paklausinėjau, darbų kaina yra gera. Greta esantys panašūs namai už vamzdžių keitimą mokėjo brangiau“, – tvirtino pirmininkė.

Naudojo brangias medžiagas

Darbus atlikusios ir namo šildymo sistemą prižiūrinčios įmonės „Velma“ direktorius Ovidijus Gudelevičius aiškino, kad vamzdžius reikėjo keisti.

„Pažiūrėkite, kas jų viduje. Ten buvo vienos problemos: nešilo gyvatukai, vamzdžiai buvo pritukę. Prašėme, kad būtų imtasi kokių veiksmų. Gerai, kad žmonės priėmė tokį sprendimą. Pakeitus vamzdžius, jie mažiau mokės už šilumą, karštą vandenį, nes senieji vamzdžiai nebuvo izoliuoti“, – tvirtino vadovas.

O.Gudelevičius pabrėžė, kad vamzdžiai buvo ne ištisai pritukę, o tam tikri jų ruožai.

„Kai didelis namas, visada yra taip, kad vieni nori darbų, kiti pyksta“, – neslėpė vadovas.

O.Gudelevičius aiškino, kad prekybos centruose parduodami vamzdžiai skiriasi nuo tų, kurie montuojami daugiabučiuose namuose.

„Dabar labai daug privežta kiniškų vamzdžių. Jie neatitinka reikalavimų, kurie keliami vamzdžiams, montuojamiems daugiabučiuose namuose. Naudojame brangias, kokybiškas medžiagas iš Olandijos. Juk mes turėtume atsakyti, jei įvyktų avarija. Be to, suteikiame 10 metų garantiją“, – pabrėžė vadovas.

Pasak O.Gudelevičiaus, kiniškus vamzdžius galima montuoti nebent sodo namelyje. Daugiabutis namas yra visai kitas objektas.

„Kiniški vamzdžiai išsisluoksniuoja, dėl to kyla problemų“, – teigė direktorius.

O.Gudelevičius teigė, jog įmonė neturėjo remontuoti sienų. Tuo turėjo rūpintis gyventojai.

„Mes – ne statybininkai. Gal darbuotojai ir pasiūlė padėti kokį darbą atlikti močiutei, kuri neturi ko paprašyti. Tačiau tai su mūsų veikla nesusiję. Mes to nedraudžiame, bet neskatiname. Tai “užklasinė„ veikla“, – dėstė vadovas.


Komentaras

Jonas Kondratas

Įmonės, kuri rengia ir prižiūri šildymo sistemas, vadovas

70 tūkst. – 72 tūkst. litų už viso vamzdyno pakeitimą trylikos aukštų daugiabučiame name nėra didelė suma. Apie 40 proc. šios sumos atitenka valstybei mokesčiais. Paprastai nesutarimai dėl tokių darbų kyla iš žmonių „biednystės“. Gyventojai turėtų patys konkursų komisijose dalyvauti ar išrinkti tarybą, o ne viską palikti pirmininkui. Tuomet yra daugiau aiškumo. Įmonės, kurios keičia daugiabučių namų vamzdynus, vamzdžius perka ne parduotuvėje, o iš didmenininkų. Paprastai vamzdžius, kurie parduodami parduotuvėse, galima montuoti sodo nameliuose, o ne daugiabučiuose namuose. Pastariesiems skirtiems vamzdžiams keliami aukštesni reikalavimai. Jie privalo turėti sertifikatus. Paprastas žmogus, nuėjęs į parduotuvę, nelabai supras, ar vamzdis tinkamas. Tą gali nustatyti tik specialistas. Vamzdžiams, kurie montuojami daugiabučiuose namuose, suteikiama 10 metų garantija. Renkantis įmonę, kuri keis vamzdyną daugiabučiame name, svarbu atsižvelgti ne tik į darbų kainą, bet ir bendrovės patikimumą. Per krizę daug jų bankrutavo. Tuomet tenka ieškoti, kas suteiks garantinį aptarnavimą. Aš rinkčiausi tokią įmonę, kuri dirbo per krizę ir išliko. Bendrijos – ne valstybinės įstaigos. Jos gali žiūrėti ne tik į mažiausią kainą, bet ir pasiūlymo patikimumą.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų