Pereiti į pagrindinį turinį

Dėl vandenilio projekto – galvosūkiai

2024-02-11 14:00

Vandenilio kuro gamybos fabriko statyba Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijoje tapo bene karščiausia klaipėdietiška šių metų pradžios tema.

Vieta: vandenilio gamykla būtų uoste buvusio antrojo navigacijos bokšto vietoje, netoli miesto ir netgi didelio viešbučio.
Vieta: vandenilio gamykla būtų uoste buvusio antrojo navigacijos bokšto vietoje, netoli miesto ir netgi didelio viešbučio. / V. Matučio nuotr.

Investicijos „ant pardavimo“?

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija paskelbė, kad per artimiausius ketverius metus infrastruktūros vystymui skirs per 234 mln. eurų.

Toks investavimas, kai uosto krova krenta ir atsiranda daug laisvo pajėgumo, atrodo keistokai. Juo labiau kad net du trečdalius investicijų numatoma skirti naujiems terminalams kurti.

Nauju pajėgumu artimiausiems metams atrodo vėjo jėgainių terminalo statyba. Jį būtina pastatyti, jei Lietuva jau yra suplanavusi įsirengti du vėjo jėgainių parkus Baltijos jūroje.

Jau dabar pasirodo teiginių, kad iš kitose šalyse statomų vėjo jėgainių parkų Klaipėdos uostas papildomų pajamų neuždirbs, nes su tokio terminalo statybomis jau vėluojama. Lenkai statosi savo vėjo jėgainių parkų terminalus arba suranda jau pastatytus Danijoje. Latviai ir estai vėjo jėgainių parkus, daugiausia Rygos įlankoje, planuoja statytis tarsi kooperuodamiesi, todėl įsirengs ir savo vėjo jėgainių surinkimo terminalą.

Klaipėdoje statomas vėjo jėgainių terminalas veikiausiai tarnaus tik Lietuvos reikmėms. Kai vėjo jėgainių parkai jūroje bus pastatyti, jiems skirtas terminalas greičiausiai, kaip jau buvo skelbta, taps dar vienu Klaipėdos uosto konteinerių terminalu.

Klaipėdos uoste konteinerių terminalą jau turėjusi „Achemos grupė“ jį 2005 m. pardavė Klaipėdos konteinerių terminalo grupei. Tuomet buvo skelbta, kad įrengti šį terminalą kainavo apie 130 mln. litų. Didesnę dalį pinigų buvo investavusi Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. Už kiek „Achemos grupė“ buvo pardavusi terminalą, tuomet oficialiai neskelbta. Buvo įvardinta tik tai, kad reali terminalo vertė tuo metu buvusi apie 250 mln. litų.

Buvusi europarlamentarė, žinoma Lietuvos ekonomistė Margarita Starkevičiūtė tikino, kad vandenilio projektas Lietuvoje vykdomas nelegaliai.

Kas gali paneigti, kad ir dabar Uosto direkcijai investuojant į vėjo jėgainių terminalo statybą, jis ateityje, kai šiai veiklai nebebus reikalingas, virtęs konteinerių terminalu, vėlgi nebus pelningai parduotas? Nėra nieko pelningesnio, kaip parduoti už valstybės bendrovės pinigus sukurtą turtą?

Pasaulyje yra įprasta praktika, kad uostuose už valstybės ar savivaldos pinigus pastatyti terminalai yra sėkmingai išnuomojami per aukcionus.

Siekiama nulinių emisijų

Kita Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos investicijų dalis yra numatoma į vadinamąją žaliųjų degalų (vandenilio) gamybos įrangos ir viešųjų pildymo punktų įrengimo projektą.

Kol kas viešai neminima, kokia dalis iš numatytų 234 mln. eurų Uosto direkcijos investicijų bus skirta su vandeniliu susietiems reikalams.

Dėl vandenilio fabriko statybos Klaipėdos uoste verda aistros. Skelbiama, kad uoste nėra tokios vietos, kur šalia vandenilio fabriko būtų maždaug puskilometrio spindulio griežta apsaugos zona.

Viena vandenilio fabriko statybos priešininkių televizijos laidose teigė, esą vandenilio dujos esančios vienos pavojingiausių.

Tuo tarpu Uosto direkcija platino pranešimą, kur teigta, kad tokie laivų degalai, kaip vandenilis, esantys visos Europos siekiamybė. Vandenilis arba amoniakas leidžia pasiekti nulines teršalų išmetimo emisijas, ko ir reikia siekiant apsisaugoti nuo klimato kaitos.

Tikinama, kad pereiti prie vandenilio ir kitų alternatyvių degalų rūšių Klaipėdos uostui rekomendavę Klaipėdos universiteto mokslininkai.

Dėl vandenilio projekto vystymo Lietuvoje, įskaitant fabriką uoste ir pradžioje keturias vandenilio išpilstymo stotis, veikiausiai didžiuosiuose miestuose, yra dar vienas niuansas. Buvusi europarlamentarė, žinoma Lietuvos ekonomistė Margarita Starkevičiūtė tikino, esą vandenilio projektas Lietuvoje vykdomas nelegaliai. Tą ji aiškino remdamasi tuo, kad Lietuvoje priimtoje energetikos strategijoje nėra nurodyta, jog bus vykdoma vandenilio degalų gamyba ir platinimas.

Kalbos apie vandenilį kaip energetikos šaltinį Lietuvoje atsirado palyginti neseniai. Jei siekiama, kad vandenilis būtų atskira strateginė energetikos šaka, turėjo būti viešai svarstomos jo teigiamos ir neigiamos savybės, priimti valstybės lygio planavimo dokumentai dėl jo vystymo, ko nėra padaryta.

Analogijos – prieš dešimtmetį

Kalbant apie vandenilį kaip energetinį kurą, prisimenamos ir kalbos apie suskystintas gamtines dujas. Jos vyko daugiau nei prieš dešimtmetį, kai Klaipėdos uoste buvo rengiamasi statyti ir buvo statomas suskystintųjų gamtinių dujų terminalas.

Tuomet kalbėta panašiai, kaip dabar apie vandenilio dujas. Minėta, kad bus kuriama suskystintųjų gamtinių dujų (angliškai – „Liquefied natural gas“ – LNG) išpilstymo stotis. Šiomis dujomis būsiantys užpildomi ir krovininiai automobiliai.

Praėjo daugiau nei dešimtmetis, tačiau prognozės neišsipildė. Skirtingai nei Lenkijoje, kur veikia LNG pildymo į automobilius „Shell“ degalinių tinklas, Lietuvoje to dar nėra.

Klaipėdos uoste įrengta LNG dujų išpilstymo į automobilines cisternas stotis. Ji išnuomota Lenkijos „Orlen“ kompanijai. Ar tai reiškia, kad Lietuvos valstybei priklausančiam verslui nepakanka galių veikti pačiam?

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų