Siekdama aiškaus atsakymo, pagal kokią metodiką uostamiestyje skaičiuojama vandens pašildymo kaina, teisininkė Zita Šličytė sulaukė abejotinų atsakymų, kurie paskatino kreiptis į prokuratūrą ir toliau ginti viešąjį interesą.

Atsakymai sukėlė abejonių

Z.Šličytė, gyvenanti Kulių Vartų g. 5 name, į Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją, uostamiesčio merą, Ūkio ministeriją, Valstybinę ne maisto produktų inspekciją kreipėsi gavusi lapkričio mėnesio sąskaitą. Joje nurodyta, kad už 5 kubinių metrų vandens pašildymą moteris turi mokėti 144 litus. Ši suma klaipėdietei sukėlė abejonių. Todėl ji išsiuntė paklausimus į minėtas institucijas.

Z.Šličytė prašė paaiškinti, ar šalto vandens pašildymo įkainiai Klaipėdoje pagrįsti. Tačiau gauti atsakymai Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo narę privertė imtis tolesnių veiksmų.

Raštuose nurodyta, kad Kulių Vartų g. 5 namo vienas butas deklaravo daugiau vandens – 77 kubinius metrus, o išnaudojo 26. Todėl šio namo gyventojams už vandens pašildymą lapkritį teko mokėti daugiau. Tad sąskaitose nurodyta teisinga suma.

„Nesuprantu, kodėl turiu mokėti už kaimynų "prisirašymą". Bendro ūkio su jais aš nevedu. Bute yra karšto vandens skaitiklis, tačiau akivaizdu, kad jis niekam nereikalingas. Žmogus priverstas mokėti už svetimų sunaudotą vandenį. Varo į neviltį tokie atsakymai“, – piktinosi klaipėdietė.

Skaičiavimo būdas ydingas

Klaipėdiečiams vieno kubinio metro vandens pašildymo kaina nustatoma visą namo suvartotą šilumos kiekį padalijus iš gyventojų deklaruoto vandens kiekio ir padauginus iš Valstybinės kainų ir energetikos komisijos patvirtinto įkainio. Gautas skaičius dauginamas iš bute sunaudoto vandens kiekio.

Z.Šličytės manymu, toks skaičiavimo būdas ydingas – jis leidžia manipuliuoti skaičiais bendrovei „Klaipėdos energija“.

„Kodėl nėra nustatyta tiksliai, kiek kainuoja vieno kubinio metro vandens pašildymas. Nė vienas klaipėdietis to nežino. Jei tai būtų nustatyta, tuomet viskas būtų aišku“, – dėstė teisininkė.

Z.Šličytė teigė pakartojusi paklausimą miesto merui. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos atsakymą ji planuoja apskųsti administracinių ginčų komisijai, teismui.

„Atsakymai keisti. Susidaro įspūdis, kad parašo „Klaipėdos energijai“, gauna jos versiją ir ją pateikia. Jei negausiu iš mero atsakymo žmogiška kalba, apskųsiu ir jį“, – dėstė Z.Šličytė.

Kovos dėl klaipėdiečių

Moteris nutarė atsijungti karštą vandenį: „Mano bute karšto vandens praktiškai nėra. Tenka nuleisti penkis kibirus, kol jis tampa šiltu. O mokėti reikia kaip už karštą. Kodėl turiu mokėti už paslaugą, kurios negaunu?“ – klausė klaipėdietė.

Z.Šličytė planuoja kreiptis į prokuratūrą ar Seimo narius, kurie gintų viešąjį interesą, kad Klaipėdoje būtų aiškiai nustatyta, kiek kainuoja vienas kubinis metras karšto vandens.

„Energetikos srityje didžiulė netvarka. Reikia pasiekti, kad uostamiestyje būtų nustatyta, kiek tiksliai kainuoja kubinis metras karšto vandens. Visi plika akimi mato, kad taip, kaip yra dabar, negali būti. Eisiu iki galo. Tikrai nenusileisiu“, – pabrėžė teisininkė.

Mokėti reikėtų tiek pat

Klaipėdos savivaldybės Butų ir energetikos skyriaus vedėjas Algis Gaižutis aiškino, jog karšto vandens pašildymo kaina skaičiuojama pagal dvi metodikas. Dažniausiai naudojama ta, kuri dabar yra Klaipėdoje. Vieno kubinio metro vandens pašildymo kaina svyruoja, o gyvatuko mokestis yra pastovus. Pagal kitą metodiką vieno kubinio vandens pašildymo kaina pastovi, o gyvatuko kintanti.

Pasak jo, skirtumas tarp vandens pašildymo kainos gyventojams svyruoja, nes ne visi gyventojai laiku ir sąžiningai deklaruoja karšto vandens skaitiklių rodmenis.

„Žmogus išnaudoja pusę kubo vandens, o mėnesio pabaigoje deklaruoja nulį. Jei tokių asmenų yra dauguma, tai daugiau šilumos išdalijama kitiems gyventojams. Tačiau kitą mėnesį tas žmogus deklaruoja, jog sunaudoja vieną kubinį metrą vandens. Tuomet viskas išsilygina. Žmonės neturėtų žiūrėti tik į vieno mėnesio sąskaitą, bet plačiau. Per metus viskas išsilygina“, – aiškino A.Gaižutis.

Asmenims, kurie visiškai nedeklaruoja vandens skaitiklių rodmenų, taikoma norma. Skaičiuojami 3 kubiniai metrai vandens pašildymui. Jei išsiaiškinama, kad vartotojas sunaudojo daugiau, jis turi sumokėti skirtumą.

Bendrovės „Klaipėdos energija“ direktoriaus pavaduotojas Juozas Kregždys tvirtino, jog mokesčiai už vandens pašildymą, skaičiuojant pagal skirtingas metodikas, panašūs, nes gyventojai turi sumokėti už visą namo sunaudotą šilumą.

„Nuo vienos dalies nuimtume, o prie kitos pridėtume. Dėl gyvatuko mokesčio kiltų didesnis nepasitenkinimas. Žmonės norėtų juos nupjauti, o tada prasidėtų problemos“, – teigė J.Kregždys.