Žemės nuomos mokestį laiku sumokėjo ne visi klaipėdiečiai. Užmaršuoliams jau pradėjo kapsėti delspinigiai. Tikimasi, kad jie atsiskaitys ir savivaldybei nereikės kreiptis į skolų išieškojimo tarnybą.

Atsiskaitė dar ne visi

Valstybinės žemės nuomos mokestį turi mokėti ir daugiabučių namų gyventojai. Prie daugumos šių pastatų nėra priskirti sklypai. Tai šis mokestis skaičiuojamas tik už plotą esantį po pastatu.

Apskaičiuojant jį, sklypo vertė yra dauginama iš nustatyto tarifo 0,2 proc.

Pasak Klaipėdos savivaldybės Mokesčių skyriaus vedėjos Jolantos Uptienės, vidutiniškai žemės nuomos mokestis daugiabučiui namui siekia 500 – gyventojui – 7-8 litus per metus.

„Mokesčio deklaracijas savivaldybė pateikia bendrijoms ir namų administratoriams. Jie paskirsto mokestį gyventojams pagal butus, surenka pinigus ir perveda mums“, – komentavo vedėja.

Tačiau nors žemės mokestį reikia susimokėti iki lapkričio 15 dienos, kai kurios bendrijos jį įtraukė tik į šį mėnesį gautas sąskaitas. Pasak J.Uptienės, šio mokesčio jau yra sumokėta apie 95 proc.

Skaičiuojama, kad uostamiesčio savivaldybė iš daugiabučių namų gyventojų šiemet turėtų surinkti 650 tūkst. litų žemės nuomos mokesčio. Bendrijoms jo priskaičiuota apie 200 tūkst. litų. Pastarųjų uostamiestyje yra 330 ir jos administruoja apie 460 daugiabučių namų.

Namų administratorių uostamiestyje yra 11. Jie prižiūri 1 tūkst. 139 pastatus. Juose įsikūrę klaipėdiečiai turėtų sumokėti 450 tūkst. litų žemės nuomos mokesčio.

Sklypų įteisinti neskuba

Miesto taryba nuo pastarojo praėjusiais metais atleido daugiabučių namų, kurie yra įsiteisinę šalia esančius sklypus, gyventojus. Manyta, kad tai pagreitins šį procesą, tačiau jis vis tiek vangus.

Žemės sklypus prie daugiabučių namų yra įsiteisinusios 23 bendrijos. Bendra joms suteikta žemės nuomos mokesčio lengvata siekia 24 tūkst. litų.

Greičiausiai įteisinti sklypą prie daugiabučio namo vengiama, nes tada juo gyventojai turės patys rūpintis: valyti, šienauti, remontuoti. Tačiau jie gali ir patys spręsti, kas turi būti teritorijoje.

„Tikimės, kad padaugės žmonių, kurie norės įsiteisinti sklypus prie daugiabučių namų. Dabar jų tikrai yra labai nedaug. Dėl to jie ir teikiama žemės nuomos mokesčio lengvata“, – tvirtino vedėja.

Iš viso uostamiestyje žemės nuomos mokestį moka virš 4 tūkst. klaipėdiečių. Į šį skaičių įtraukti ne tik gyvenamosios, bet ir komercinės, žemės ūkio paskirties sklypai.

Iš viso pastarųjų yra virš 6 tūkst. 400. Vienam asmeniui priklauso ir daugiau nei vienas sklypas. J.Uptienės teigimu, skaičiuojama iš viso iš žemės nuomos mokesčio surinkti 7,8 mln. litų.

Ši suma yra 500 tūkst. litų mažesnė nei praėjusiais metais, nes nebeskaičiuojama, kiek šio mokesčio turi sumokėti bankrutavusios įmonės. Neįtraukti pastarųjų yra nusprendusi miesto taryba.

Klaipėdiečiams, kurie laiku nesusimokėjo žemės nuomos mokesčio, bus išsiųsti priminimai. Jei nuo pastarojo išsiuntimo, nebus atsiskaityta duomenys bus perduoti skolų išieškojimo tarnybai.

Laiku nesusimokėjusiems žemės nuomos mokesčio už kiekvieną pavėluotą dieną skaičiuojami delspinigiai. Jie siekia 0,03 proc.

Pranešimus siuntė ne visiems

Dalis daugiabučių namų uostamiestyje yra pastatyti ne valstybinėje, o privačioje žemėje. Vienas tokių kvartalų yra „Dragūnai“. Gyventojas įsigydamas butą, nusiperka ir dalelę privačios žemės. Jie tampa jos savininkais. Tad jiems atsiranda prievolė mokėti žemės mokestį.

J.Uptienė aiškino, kad pastarąjį skaičiuoja Valstybinė mokesčio inspekcija. Dėl šio mokesčio šiemet yra kilusi painiava. Nuo praėjusių metų pasikeitė jo įstatymas – mokestinė bazė.

Anksčiau jis buvo skaičiuojamas nuo indeksuotos, o dabar žemės rinkos vertės.

„Iki pakeitimų daliai gyventojų šis mokestis neviršydavo penkių litų. Tad pagal įstatymą jo nereikėjo mokėti. Pasikeitus mokestiniai bazei, daugumai mokestis viršijo penkis litus. Atsirado prievolė jį mokėti“, – komentavo vedėja.

Pasak J.Uptienės, Valstybinė mokesčių inspekcija gyventojams, kurie deklaruoja pajamų mokestį iki gegužės 2 dienos, nesiuntė jokių pranešimų apie mokestį ir atskirai neinformavo. Jie turėjo patys pasižiūrėti, ar reikia mokėti. Nedeklaruojantys pajamų turėjo gauti pranešimą.

Skaičiuojama, kad žemės mokesčio daugiabučių namų gyventojai turi sumokėti 650 tūkst. litų. Iš viso jo ketinama gauti 1,2 mln. litų.