Trečiadienį Vyriausybė pakoregavo Mažmeninės prekybos taisykles, todėl nuo šiol savivaldybės galės nustatyti, kuriose viešose vietose leidžiama prekiauti naudotomis prekėmis.

Anksčiau galiojo nuostata, kad prekiauti naudotomis prekėmis galima tik prekyvietėse bei specializuotose parduotuvėse.

Šis Mažmeninių prekybos taisyklių pakeitimas gimė, sprendžiant konfliktą, kilusį Klaipėdos rajone. Praėjusią vasarą smulkieji verslininkai kreipėsi į vieną parlamentarą nebegalėdami prekiauti naudotomis prekėmis Derceklių kaime, Dituvos sodų prieigose, esančioje 2 hektarų pievoje.

Klaipėdos rajono savivaldybė bendrovei „Tilžės turgus“ išnuomojo 80 arų teritoriją prekyvietei įrengti. Bendrovė, dar nepabaigusi įrengti prekyvietės, ėmėsi veiksmų, kad dėvėtų rūbų prekeiviai paliktų turgavietę pievoje ir dirbtų oficialioje prekyvietėje.

Smulkieji verslininkai nesutiko su jiems sudarytomis sąlygomis, nes naujoje prekyvietėje trūko vietos. Be to, išsinuomuoti iš „Tilžės turgaus“ 100 kvadratinių metrų plotą vienai prekybos vietai buvo per brangu.

Klaipėdos rajono taryba, neradusi galimybės užtikrinti dėvėtų rūbų prekeiviams sąlygų normaliam darbui, kreipėsi į Vyriausybę, prašydama pakeisti Mažmeninės prekybos taisykles, kad prekiauti naudotais rūbais būtų galima ir kaimo vietovėse, žemės ūkio paskirties skypuose, jeigu juose tinkama infrastruktūra tokiai veiklai.

Vyriausybėje buvo rastas kompromisas. Ir nuo šiol savivaldybėms bus suteikta teisė numatyti viešąsias vietas kaimų ir miestelių teritorijose prekiauti naudotomis prekėmis.

Nebebus varžoma asmenų teisė verstis naudotų prekių prekyba, ypač kaimų ir miestelių vietovėse, kuriose nėra nei specializuotų (tik naudotoms prekėms skirtų) parduotuvių nei teisės aktuose nustatytus reikalavimus atitinkančių turgaviečių. Be to, šalies gyventojams bus sudarytos palankesnės sąlygos parduoti naudotus ir nebereikalingus daiktus sendaikčių turguose (“blusų turguose”), kurie labai paplitę užsienio šalyse ir sparčiai populiarėja Lietuvoje.