Baudos – didės, kiekiai – mažės

Šiuo metu Seime pradėtos svarstyti Aplinkos apsaugos įstatymo pataisos, kurios numato didesnes administracines baudas už atliekų išpylimą į jūrą.

Pavyzdžiui, nepavojingųjų atliekų nuo 5 iki 15 kub. metrų šalinimas į jūrą numato baudą nuo 11 iki 30 tūkst. eurų. Toks pats pakartotinis veiksmas numato baudą nuo 14 iki 32 tūkst. eurų.

Anksčiau už tokią jūros taršą būdavo atitinkamai nuo 8 iki 14 tūkst. eurų. baudos. Taip pat didžiausiais numatomas taršos kiekis už tą sumą būdavo iki 50 kub. metrų.

Numatoma, kad už pavojingų atliekų šalinimą bus baudžiama dar griežčiau. Už kiekį nuo 5 iki 7 kub. metrų numatoma nuo 24 iki 42 tūkst. eurų bauda. Už tokį patį pakartotinį veiksmą numatoma nuo 42 iki 80 tūkst. eurų bauda. Anksčiau tai būdavo atitinkamai 17–30 ir 30–55 tūkst. eurų.

Už visus didesnius nei 15 kub. metrų nepavojingų medžiagų taršos kiekius ir 7 kub. metrų pavojingų medžiagų kiekius dabar jau siūloma taikyti ne administracinę, o baudžiamąją atsakomybę.

Yra buvę atvejų, kai jūros tarša, neradus kaltininkų, tiesiog nurašoma kaip gamtos mistika ar išdaiga.

Prie aplinkos taršos baudų didinimo jūroje prisidėjo ir klaipėdietė Seimo narė Ligita Girskienė. Ji pasiūlė gerokai padidinti baudų sumas, nes esą aišku, kad aplinkos tarša, ypač Baltijos jūroje, daugeliu atveju, jei ne visais, yra vykdoma sąmoningai.

Dažnai teršėjai yra laivai, kurie išleidžia į vandenį vienokius ar kitokius teršalus. Įprasta, kad tai daroma tose šalyse, kur yra prastesnės jūros žvalgybos priemonės. Tikimasi, kad prisidengiant tamsa, prastesnėmis oro sąlygomis niekas nepastebės, kaip į vandenį išpilamos dažniausiai nepavojingos, bet aplinką užteršiančios medžiagos.

Už žemės taršą – mažiau

Pastabėta ir tai, kad baudos už jūros taršą bus gerokai didesnės nei įprastą aplinkos taršą Lietuvos žemelėje.

Kur nors Lietuvos pakelėje ar miške supylus nepavojingas atliekas nuo 5 iki 15 kub. metrų bauda numatoma nuo 3 iki 8 tūkst. eurų, pakartotinai nuo 8 iki 11 tūkst. eurų. Anksčiau bauda už kiekį nuo 5 iki 50 kub. metrų nepavojingų atliekų pirmą kartą būdavo nuo 1,4 iki 3 tūkst. eurų. Pakartotinai bauda siekdavo nuo 1,7 iki 4 tūkst. eurų.

Už Lietuvos teršimą pavojingomis medžiagomis, kai kiekis 5–7 kub. metrai, numatoma 24–39 tūkst. eurų bauda, o už pakartotinį veiksmą – nuo 39 iki 80 tūkst. eurų bauda. Anksčiau bauda už kiekį nuo 5 iki 50 kub. metrų pavojingų atliekų pirmą kartą būdavo nuo 8 iki 14 tūkst., o pakartotinai nuo 14 iki 30 tūkst. eurų.

Kaip ir jūros taršos atveju už visus didesnius nei 15 kub. metrų nepavojingų medžiagų taršos kiekius ir 7 kub. metrų pavojingų medžiagų kiekius dabar jau siūloma taikyti ne administracinę, o baudžiamąją atsakomybę.

Planuojama, kad naujos taršos mažinimo priemonės įsigaliotų nuo 2024 m. sausio 1 d.

„Kritusių“ žuvų mįslė

Prieš kelerius metus į Baltijos jūrą Lietuvos pakrantėje buvo išmestas didesnis kiekis negyvų sugautų šprotų ir strimelių. Dėl jų netgi kai kurie mokslininkai paleido versiją, kad dėl šiltos vasaros žuvys masiškai krito ir buvo nešamos į pakrantę.

Abejones išsklaidė patys žvejai, kurie greitai suprato, kas įvyko. Sugavusi didesnį kiekį žuvų, įmonė su jomis negalėjo susidoroti ir išpylė į vandenį. Taip pat gali būti, kad žuvys užsibuvo statomuose tinkluose ir jas iškėlus naudojimui jau nebetiko, todėl supiltos atgal į jūrą.

Pagal jūros aplinkos reikalavimus tai būtų tarša nepavojingomis medžiagomis ir užtrauktų didelę baudą.

Deja, tas atvejis taip ir nebuvo oficialiai išaiškintas, nurašytas kaip mistinis gamtos reiškinys. Išaiškinti jūros taršą nėra paprasta, nes niekas nenori prisipažinti teršęs. Tenka aiškintis laivų praplaukimo maršrutus, sustabdyti įtariamą laivą ir jame ieškoti teršalų pėdsakų. Lietuvos teritoriniai vandenys yra nedideli. Juos užteršęs laivas greitai gali iš jų dingti, o sulaikyti jo kitų šalių teritoriniuose vandenyse neįmanoma.

Sugriežtintas įstatymas labiau skirtas Lietuvos subjektams, kuriuos išaiškinti taip pat nėra paprasta. Minėtu atveju, kai buvo „pasėtos“ sugautos žuvys, kaltininko reikėjo ieškoti tarp Lietuvos žvejų bendrovių, bet jis taip ir nebuvo surastas.

Bent pastaraisiais metais nesigirdėjo nė vieno atvejo, kad Baltijos jūros Lietuvos teritoriniuose vandenyse būtų buvęs surastas ir nubaustas koks nors teršėjas.