Pereiti į pagrindinį turinį

Baltijos jūrą pėsčiomis apėjęs Giedrius Bučas: neužtenka vien kalbėti

2025-01-16 13:38
DMN inf.

6 000 km aplink Baltijos jūrą, devyni mėnesiai, aštuonios aplankytos šalys, o svarbiausia – garsiai paskelbta žinia: jeigu norime išsaugoti jūrą, turime imtis veiksmų jau šiandien. Iš ekspedicijos „Išsaugokime Baltiją“ („Save The Baltic Sea“) sugrįžęs jos iniciatorius ir vadovas Giedrius Bučas pasidalijo savo kelionės iššūkiais, atradimais ir didžiausiais laimėjimais.

„Džiugu sugrįžti – pasiilgau namų, draugų, vietos bendruomenių. Kartu ir liūdna, kad šis kelionės etapas baigėsi. Kita vertus, kiekviena pabaiga yra ko nors pradžia“, – sako G. Bučas.

Opiausios problemos

Šių metų kovą startavusi ekspedicija siekė sutelkti aplink Baltijos jūrą esančių valstybių žmones bendrystei kovoti su jūros tarša, kuri yra viena didžiausių pasaulyje. Kelionės metu ekspedicijos dalyviai dalyvavo įvairiuose edukaciniuose renginiuose, bendravo su žurnalistais, diskutavo su mokslininkais ir vietos bendruomenėmis. „Daug straipsnių parašyta, kalbėta radijuje ir televizijoje“, – teigia G. Bučas.

Net 97 proc. mūsų jūros teritorijos yra vadinamosios negyvosios zonos, kuriose labai mažai deguonies, todėl šiuose plotuose išnyko ir nyksta gyvūnai ir augalai. Jos susidaro dėl netvaraus žemės ūkio, neatsakingos pramonės ir komunalinių nuotekų į jūrą. Tačiau didžiausia mūsų amžiaus rykštė, pasak G. Bučo, yra net kūdikių organizmuose aptinkamas mikroplastikas.

„Baltijos jūroje jis nusėda į dugną ir formuoja antropoceninį, plastikinį dugną – didelė masė mikroplastiko nugula dugne, o jį išvalyti – praktiškai neįmanoma, tai labai sudėtingas procesas“, – sako G. Bučas.

Tikslai: ekspedicija sumanyta siekiant daugiau informuoti Baltijos pakrančių gyventojus apie žmogaus veiklos įtaką Baltijai, ugdyti jūros saugojimo kultūrą. / G. Bučo asmeninio archyvo nuotr.

Kelionės iššūkiai

Pirmoji ekspedicijos komanda birželio mėnesį pradėjo byrėti, tad Giedrius šią kelionės atkarpą įvardija kaip vieną sunkiausių akimirkų.

„Teko viską perorganizuoti ir daug reikalų sureguliuoti, kad ekspedicija vyktų toliau. Liepą, kai komandą paliko paskutinė žygeivė iš Estijos, likau vienas. Tam tikrą atkarpą teko įveikti automobiliu, tačiau vėliau prie manęs prisijungė kiti žygeiviai, kai kurie – tik tam tikrose atkarpose, ir vėl viskas stojo į vėžes“, – pasakoja G. Bučas.

Žygeivis tikina pasiilgęs ir stabilumo, nes ilgos kelionės metu kiekvieną naktį tekdavo praleisti naujoje vietoje. Anot G. Bučo, kasdien kraustytis su daiktais, gaminti maistą skirtingose vietose – irgi iššūkis, bet kartu – įdomi patirtis.

„Didžiausias laimėjimas, kad pavyko įveikti visą atstumą ir apeiti Baltijos jūrą ratu. Nuėjau apie 5 tūkst. km – organizmui, raumenims ir sąnariams tai nemenkas krūvis, tačiau džiaugiuosi tuo, kad pavyko pasiekti labai daug žmonių“, – sako G. Bučas.

Ekspedicija siekė sutelkti aplink Baltijos jūrą esančių valstybių žmones bendrystei kovoti su jūros tarša, kuri yra viena didžiausių pasaulyje.

Žaliojo švietimo svarba

Pasak G. Bučo, didelę galią keisti pasaulį šiandien turi vartotojas – būtent jis savo veiksmais nulemia, kaip elgiasi gamintojai, o prie jūros išsaugojimo kiekvienas iš mūsų gali prisidėti rinkdamasis pirkti tvarius produktus.

„Žmonės renkasi, ką pirkti. Jeigu dabar nepristabdysime žemės ūkio, pramonės ir kiekvieno mūsų sugeneruojamos taršos, situacija tikrai liūdnės. Tačiau jeigu sugebėsime tai padaryti, Baltijos jūra galėtų išsivalyti po 20–30 metų, sumažėtų eutrofikacija“, – teigia G. Bučas.

Jis priduria, kad ir mokyklose trūksta švietimo apie tai, kaip svarbu eiti žaliuoju keliu.

„Aplankėme ne vieną švietimo įstaigą ir pastebėjome, jog net  mokytojai pripažįsta, kad dėmesio šiai problemai ugdymo programose trūksta. Neužtenka vien tik kalbėti – švietimas turi būti integruotas į kasdienę veiklą“, – ragina pašnekovas.

G. Bučo asmeninio archyvo nuotr.

Prisidėti prie pokyčio

G. Bučas džiaugiasi, kad esama verslų, kurie imasi apčiuopiamų veiksmų planetos labui.

„Mūsų ekspedicijos vieni iš partnerių yra bendrovė „Estrella Baltics“, sukūrusi „Baltic Flavour edition“ traškučių liniją, siūlančią sviesto ir druskos, voveraičių ir grietinėlės skonio traškučius, kurių pakuotės yra plonesnės. Taip sunaudojama mažiau plastiko, o kiekvienos nupirktos pakuotės pajamų dalis keliauja į mūsų ekspedicijos fondą“, – sako G. Bučas.

„Džiaugiamės, kad pirkėjai įvertino ir pamėgo naujus skonius, o kartu ir prisidėjo prie reikšmingos iniciatyvos, kurios misiją labai palaikome. Gera būti nedidele dalimi pokyčio, prie kurio gali prisidėti kiekvienas iš mūsų“, – sako „Estrella Baltics“ vadovas Sebastianas Kala.

Pasak jo, „Baltic Flavour edition“ traškučių pakuotės yra plonesnės nei kitos tokio dydžio pakuotės, joms gaminti sunaudojama net 21 proc. mažiau plastiko, o tai irgi leidžia sumažinti paliekamą CO2 pėdsaką.

„Įkvėpti „Baltic Flavour edition“ traškučių sėkmės, toliau ploninsime ir kitas traškučių „Estrella“ pakuotes, – teigia S. Kala. – Vienas iš mūsų įsipareigojimų – užtikrinti, kad iki 2025-ųjų visos traškučių pakuotės būtų visiškai perdirbamos, o bendras gamyboje naudojamas plastiko kiekis sumažėtų bent 15 proc.“

Dėmesys fondo veiklai

Anot G. Bučo, pailsėjus po sunkios kelionės, laukia nauji su ekspedicijos fondu susiję darbai. Šio fondo paskirtis – remti iniciatyvas ir konkrečius veiksmus, susijusius su Baltijos jūros taršos mažinimu.

„Nuo 2015-ųjų užsiimu neformaliu švietimu, susijusiu su tvarumu, todėl tęsiu šią veiklą daugiausia dėmesio skirdamas Baltijos jūrai. Dabar visi darbai bus skirti mūsų paramos fondui – ieškosime daugiau rėmėjų ir tęsime fondo veiklą skirstydami sukauptus pinigus įvairioms Baltijos jūros ateitį pagerinti skirtoms iniciatyvoms“, – dalijasi visuomenininkas.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra