Po visą šalį sukrėtusios dituviškių tragedijos, kai policijos neprisišaukusi moteris žuvo nuo smurtaujančio vyro smūgių, šią šeimą pažinoję vietos gyventojai negali atsistebėti, kad šiam įvykiui laiku neužbėgta už akių. Įtariamąjį ir jo auką pažinoję žmonės patys yra patyrę netramdomą šio vyro būdą bei žino, jog jis lankėsi pas psichologus.

Kaimynai vadino keistuoliu

Netoli antrosios Dituvos parduotuvės mūriniame name butą nuomojusi Povilo ir Lauros V. šeima buvo gerai pažįstama visiems nuolat Dituvoje gyvenantiems žmonėms.

Šiemet vasario 11-osios vakare girtas vyras ypač žiauriai nužudė savo sutuoktinę. Keturi poros vaikai liko našlaičiai.

Nors bijodama vyro smurto Laura V. kvietė policiją, jai pagelbėti pareigūnai neatvyko.

Policijoje dabar atliekamas tarnybinis patikrinimas, ieškoma kaltų, tačiau, vietos gyventojų manymu, moterį buvo galima išgelbėti ne tik nuo žūties, bet ir nuo sutuoktinio smurto proveržių.

Daugelis dituviškių tvirtino patys turėję galimybę įsitikinti, kad Povilas V. yra keistuolis, o ne vienas tiesiai šviesiai išsireiškė – jam negerai su galva.

Negalėjo paaiškinti savo poelgio

Šis žmogus yra dirbęs įvairių darbų, sodininkų bendrijoje jį ne vienas samdė pagelbėti statybose bei kitokiems darbams, nes vyras buvo pagarsėjęs kaip darbštus ir ištvermingas.

Vienas kaimynų, kartą paprašęs patalkinti kasant pamatus namui, prisiminė, kad po vaišių Povilas V. sunkiai bepastovėjo ant kojų, todėl šeimininkas išsiuntė jį namo.

Tačiau šis po kiek laiko grįžo ir nieko nesakęs užsimojo smogti žmogui kastuvu. Išgirdęs kito kaimyno šūksnį šeimininkas spėjo atsisukti ir apsiginti. Jeigu jis nebūtų sugebėjęs tinkamai sureaguoti, vargu ar būtų likęs gyvas.

Tąkart Povilui buvo gerokai aplamdyti šonai, o išblaivėjęs jis nieko negalėjo paaiškinti.

Blaivus buvo rūpestingas vyras

Povilo ir Lauros šeimą pažinoję kaimynai tikino, kad būdamas blaivus vyras labai rūpinosi šeima.

Kiekvieną laisvą minutę skambindavo žmonai, švelniai ją vadindavo, pirko brangių kvepalų, o vaikams – nemažai kainuojančių žaislų.

Kartą, kai vienas iš keturių mažylių susirgo ir buvo paguldytas į ligoninę, tėvas gydymo įstaigoje buvo kartu su juo.

Šis vyras pagarsėjo kaip aršus kovotojas su girtuokliais, kurie būriais traukdavo į kaimynystėje metų metus veikiantį naminės degtinės „tašką“. Jis piktai vydavo iš kiemo kaimynės klientus, nors pats tikrai nebuvo abstinentas.

Apie tai, kad būdamas girtas jis pats žiauriai smurtauja prieš žmoną, kaimynai sužinojo ne iškart.

Neretai įvairiems pagalbiniams darbams Povilą V. pasikviesdavęs kaimynas tikino tik iš kito pažįstamo sužinojęs, jog šis žmogus mėnesį praleido areštinėje už smurtą prieš sutuoktinę.

Lankėsi pas psichologus

Bendraujant su Povilu V. žmones stebindavo staigūs jo minties šuoliai. Viduryje kalbos jis galėdavo leptelėti kokį sakinį visai kita tema.

Ir netoliese esančios parduotuvės pardavėjos tarpusavyje vadindavo šį vietos gyventoją psichiniu ligoniu.

Nors Povilas V. slėpė, kad buvo ne kartą nuteistas už smurtą prieš žmoną, aplinkiniams jis yra pasisakęs, jog privalo važiuoti į Klaipėdą psichologo konsultacijai.

Žmonės neabejoja, jog specialistai negalėjo nepastebėti, kad šis vyras elgiasi neadekvačiai, ir stebisi, kodėl psichologo išvados nepasiekė pareigūnų ar teismo.

Juk žinios apie neprognozuojamą šio žmogaus elgesį privalėjo daryti įtaką pareigūnų veiksmams. Jo sutuoktinė, tapusi pagrindine smurto auka, turėjo būti apsaugota gerokai anksčiau.

„Povilas V. turėjo būti gydomas. Jeigu tai akivaizdu mums, tai kaip to galėjo nepastebėti psichologai? Ar psichiškai nesveikas, mūsų medikų požiūriu, yra tik tas, kuris nevaldo kūno? Ko vertos buvo tos konsultacijos? Jeigu žmogus nedaro išvadų po pirmo ar po antro nuosprendžio, kodėl pareigūnai nedarė jokių žingsnių situacijai pakeisti?“ – stebėjosi nenorėjęs, kad jo pavardė būtų skelbiama, dituviškis.