Paveldėtas butas garbaus amžiaus klaipėdietei sujaukė gyvenimą – ji nebegali gauti lengvatų. Pensininkei dėl šio būsto, kuriame net negyvena, buvo panaikintos kompensacijos už šildymą ir karštą vandenį.
Būstas – dukters vardu
71 metų Ona Rūta Sapiežinskienė gyvena Kretingos gatvės 73 name. Šis butas registruotas jos dukters vardu. Moteris čia yra deklaravusi ir savo gyvenamąją vietą.
Klaipėdietė pasakojo, kad praėjusio šildymo sezono metu gaudavo kompensacijas už šildymą ir karštą vandenį. Tačiau ką tik pasibaigusio sezono metu lengvatos jai nebuvo skirtos.
„Man aiškina, kad kompensacijos už šildymą negaliu gauti, nes turiu butą Laukininkų gatvėje. Turiu įrodyti, kad negaunu iš jo pajamų, o kaip tai padaryti, neaišku. Prasidėjo ilgiausias susirašinėjimas su savivaldybe“, – tvirtino pensininkė.
O.R.Sapiežinskienė pasakojo, kad butą, kuriame ji gyvena, perrašė dukrai, kai ši norėjo įsigyti savo būstą ir reikėjo imti paskolą iš banko.
Pasak jos, dabar buto, kuriame gyvena, nuosavybės neįsiteisina, nes tai labai brangu.
Nuomininkė paliko skolų
Pasak pensininkės, Laukininkų gatvėje esantį dviejų kambarių su holu butą, dėl kurio dabar negauna kompensacijų už šildymą ir karštą vandenį, ji paveldėjo mirus uošvei, prieš dvejus metus.
O.R.Sapiežinskienės teigimu, šis butas prastas, jis yra pirmajame aukšte, šaltas ir apleistas.
„Ten niekada negyvenau ir negyvenu. Man patogu dabartiniame“, – pasakojo moteris.
Klaipėdietė tvirtino, jog blogiausia, kad šio buto negali parduoti – niekas neperka.
„Vieni pirkėjai buvo atsiradę, bet apsigalvojo“, – pasakojo moteris.
Pensininkė guodėsi, kad nepavyksta ir išnuomoti buto. Nuomininkų moteris ieškojo ir per skelbimus, ir per pažįstamus.
Klaipėdietė pasakojo, kad buvo priėmusi gyventi merginą. Ji tik turėjo sumokėti mokesčius už komunalines paslaugas, tačiau gyventoja apgavo. Po kelių mėnesių ji dingo palikusi skolas.
„Matyt, dar šildytuvu naudojosi, kad už elektrą liko 200 litų skola“, – prisiminė moteris.
Leido gyventi giminaičiams
Dabar, pasak O.R.Sapiežinskienės, paveldėtame bute Laukininkų gatvėje gyvena tolimi giminaičiai. Jie nuomos nemoka, o tik atsiskaito už komunalines paslaugas.
„Kai kreipiausi dėl kompensacijos, buvo paaiškinta, kad turiu turto. Pasiūlė išnuomoti už 400 litų. Tačiau kaip išnuomoti, jei niekas nenori čia gyventi? Gal jie nuomininkus man suras ar patys išsinuomos?“ – klausė moteris.
O.R.Sapiežinskienė teigė, kad taip pat jai buvo pasiūlyta deklaruoti gyvenamąją vietą paveldėtame bute, ten gyventi ir gauti kompensacijas. Tačiau moteris nenori persikraustyti.
„Bute Laukininkų gatvėje manęs netenkina sąlygos, o Kretingos gatvėje patogu“, – pabrėžė moteris.
Turto pirkti niekas nenori?
Klaipėdietei keista, kad praėjusio šildymo sezono metu kompensacijas už šildymą ir vandenį gavo, nors butą jau buvo paveldėjusi.
„Kodėl negaliu gauti lengvatos, jei realiai aš turiu tik vieną butą? Kiek yra žmonių, kurie važinėja geriausiomis mašinomis ir gauna kompensacijas? Aš turiu butą, kurio negaliu parduoti, o lengvatos man nepriklauso“, – guodėsi pensininkė.
O.R.Sapiežinskienė ne tik susirašinėjo su savivaldybe dėl kompensacijos, bet ir kreipėsi pagalbos į teisininkus.
„Blogiausia, kad ten vis keičiasi darbuotojos. Viena pasakė, kad pristatyčiau reikiamus dokumentus – esą kompensaciją turiu gauti. Tvirtino, kad man priklauso nemokamas advokatas ir siūlė kreiptis į teismą. Tačiau atėjus kitą kartą jau dirbo kita darbuotoja. Ši tvirtino, kad į teismą kreiptis neverta, o advokatas nepriklauso“, – dėstė moteris.
Klaipėdietė norėjo susitikti ir aptarti savo bėdą su Klaipėdos savivaldybės administracijos direktore Judita Simonavičiūte, tačiau to padaryti nepavyko.
„Pas ją sudėtinga patekti. Kartą mačiau prekybos centre, kai apsipirkinėjau, žadėjau pakalbinti, bet nenorėjau trukdyti“, – pasakojo moteris.
Tvarka tapo griežtesnė
Klaipėdos savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Audronė Liesytė paaiškino, kad kompensacijos šį šildymo sezoną nesuteiktos, nes pasikeitė jų suteikimo tvarka, kuri tapo griežtesnė.
„Pagal įstatymą paramos prašantis žmogus pirmiausia turi išnaudoti visas teisėtas priemones pajamoms gauti. Moteris nepateikė dokumentų, įrodančių, kad butą, kuriame negyvena, yra išnuomojusi giminaitei. Šiaip butai turėtų būti nuomojami už pinigus. Negalima teikti paramą giminaičiams ir prašyti paramos iš valstybės“, – tvirtino vedėja.
A.Liesytė teigė, kad anksčiau klaipėdietė kompensacijas gaudavo, nors jau buvo paveldėtas butas, nes buvo kitokia tvarka.
„Pensinio amžiaus žmonėms kompensacijos skiriamos visam šildymo sezonui. Nors nuo praėjusių metų sausio įsigaliojo įstatymo pakeitimas, kompensacijos nebuvo peržiūrimos. Tad prieš prasidedant šiam lengvata nebuvo suteikta, nes pasikeitė tvarka“, – aiškino vedėja.
Pasak A.Liesytės, ši situacija nėra išskirtinė. Paprastai kompensacijos už šildymą suteikiamos pusei jų prašiusių asmenų.
„Kreiptis žmogui dėl kompensacijos negalima uždrausti, tačiau norint ją gauti, reikia atitikti įstatyme numatytus normatyvus. Jis numato, kam skiriama parama“, – pabrėžė vedėja.
Faktai ir skaičiai
2011 10 01–2012 03 31 šildymo sezono metu:
savivaldybė gavo prašymų skirti kompensaciją šildymui – 21 785;
kompensacijų šildymui skirta 13 109 besikreipusiesiems;
kompensacijoms išleista 4 359 000 litų.
2012 10 01–2013 03 31 šildymo sezono metu:
savivaldybė gavo prašymų skirti kompensaciją šildymui – 24 024;
kompensacijų šildymui skirta 13 797 besikreipusiesiems;
kompensacijoms išleista 6 277 000 litų.
Komentarai Edita Mildažytė TV laidos „Bėdų turgus“ vedėja, labdaros ir paramos fondo „Bėdų turgus“ vadovė Negalima kalbėti apie socialinę paramą vienareikšmiškai. Yra žmonių, kuriems kompensacijos tikrai reikalingos, bet yra ir tokių, kuriems – ne, o jos skiriamos, vadovaujantis viena tvarka. Būna, kad žmogus dirba, augina kelis vaikus, o dėl dviejų litų jis negauna kompensacijos, nors ši jam tikrai reikalinga. Kitas gerai verčiasi, gauna nelegalių pajamų, bet jų niekas nemato ir paramą gauna. Reikėtų sureguliuoti kompensacijų skyrimą, bet tai sudėtinga. Situacija gali pasikeisti, kai visi žmonės deklaruos savo turtą, pajamas. Ar parama žmogui tikrai reikalinga, galėtų prižiūrėti ir seniūnijos, jei seniūnai būtų renkami, o ne skiriami. Sulaukiame ir tokių prašymų, kai žmonės kreipiasi, kad reikia suremontuoti stogą, langus, o namas stovi brangiausiame Vilniaus rajone – Saulės gatvėje. Tie žmonės – popieriniai milijonieriai. Jei iškyla tokių problemų, gal jiems reikėtų parduoti savo būstą ir įsigyti paprastesnį atokesniame rajone? Yra ir tokių atvejų, kai vienas pensininkas gyvena 3–4 kambarių bute. Geriausia būtų, kad žmonės gautų tokias pensijas ir atlygį už darbą, kad nereikėtų jokių kompensacijų. Viskas būtų aišku ir teisinga. Tada žmogus pagalvotų, ar jam apsimoka turėti tokį turtą, ar šildyti didžiausią butą, ar persikelti į mažesnį ir turėti daugiau pinigų asmeninėms lėšoms. Pašalpų mokėjimas ir kompensacijų skyrimas visada būna iškreiptas. Jei žmonės gyvena kaime, turi žemės, ganyklų, bet neturi jokio daržo ar neaugina karvės ar ožkos, pašalpas reikėtų sumažinti perpus. Tai jau tinginystė. Julius Panka Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos vadovas Lietuvoje kompensacijų ir išmokų sistema yra pastatyta ant medinio pamato. Be to, kiekviena valdžia pridėjo po savo aukštą. Dabar Lietuvos socialinė sistema yra įvairių socialinių sistemų mišinys. Ją būtina pertvarkyti. Pašalpoms ir kompensacijoms skiriami milijonai, o vis tiek yra badaujančiųjų. Vadinasi, pinigai nueina kažkur ne ten. Kompensacijos už šildymą ypač reikalingos pensininkams, kurie gauna mažas pajamas. Jei būtų atlikta reforma ir pensijos būtų pririštos bent prie vidutinio atlyginimo, tada kompensacijų nereikėtų. Kompensacijos, pašalpos didina socialinį pasyvumą. Vyras, turintis daugiavaikę šeimą, dirba už minimalų atlygį ir gauna pašalpas. Jei vieną dieną kas nors jas nubrauktų, šeima pradėtų badauti, gal tada eitų pas darbdavį ir išsireikalautų didesnės algos. Tai paskatintų kurti profsąjungas. Būtina pertvarkyti Lietuvos kompensacijų ir išmokų sistemą. |
---|
Naujausi komentarai