Kitokia situacija nei pernai

Organizacija „Gas Infrastructure Europe“ pranešė, kad Europa gali išsiversti be dujų iš Rusijos. Jos duomenimis, Europos Sąjungos dujų saugyklos užpildytos 90 proc. Įprasta, kad toks saugyklų užpildymas būdavo tik apie spalio mėnesį.

„Tokios pilnos ES dujų saugyklos rugpjūtį yra istorinis įvykis. ES šiemet dujas pradėjo kaupti gerokai anksčiau, padariusi išvadas iš praėjusių metų, kai Rusija nutraukė dujų tiekimą“, – teigė Europos Komisijos energetikos komisarė Kadri Simson.

ES šalys dujas pirko iš JAV, Norvegijos, Azerbaidžano. Prieš Rusijos pradėtą karą Ukrainoje dujų megavatvalandės kaina siekė apie 20 eurų. Šiemet dujų vidutinė kaina sudarė apie 38 eurus už megavatvalandę.

Tokią kainą lėmė tai, kad dujos į ES šalis daugiausia gabentos dujovežiais. Kita priežastis esanti ta, kad, ES dujų rinkoje nelikus rusiškų, nėra pakankamos jų pasiūlos. Tikimasi, kad dujų pasiūla Europoje padidės 2024 m. viduryje, nes Kataras ir JAV didins suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) gamybą.

Europa statosi naujus SGD terminalus, pirko brangesnes dujas, taip šiemet išvengdama pernai buvusio rusiško šantažo.

Dujų perteklius Rusijoje

Nepriklausomas ir vienas labiausiai vertinamų dujų ir naftos rinkos ekspertų Michailas Krutichinas, gyvenantis Londone, teigė, kad praėjusiais metais Rusijos politinis sprendimas nutraukti dujų tiekimą į Europą buvo jos dujų ūkio savižudybė.

Iki karo su Ukraina Rusija į Europą tiekdavo 150–155 mlrd. kubinių metrų dujų per metus. Dabar sumažėjo iki 10–15 mlrd. kubinių metrų. Rusijos dujas dar perka Vengrija ir kai kurios pietų Europos šalys.

Anot M. Krutichino, į Kiniją Rusija per metus dujotiekiu „Sila Sibiri“ gali perduoti iki 30 mlrd. kubinių metrų dujų. Rusijoje skelbta, kad bus statomas naujas dujotiekis į Kiniją „Sila Sibiri 2“. Jo pajėgumas būtų apie 50 mlrd. kubinių metrų dujų per metus.

M. Krutichinas suabejojo dėl tokios dujų trasos statybos, nes ji esanti ne ekonominio, o politinio pobūdžio. Tuo Rusijos prezidentas neva norintis įrodyti, kad su dujų eksportu jie galintys išsiversti ir be Europos.

M. Krutichino vertinimu, pastatyti dujų vamzdyną iš Rusijos Šiaurės Vakarų regiono, kur yra pagrindiniai dujų telkiniai, iki Kinijos truktų 12–15 metų. „Gazprom“ skelbė, kad tokį vamzdyną pradės statyti tik tada, kai turės pirkimo garantijas iš Kinijos ir jos norą investuoti į šį projektą. Kinija kol kas jokių garantijų neteikia, nes jai nereikia tokio dujų kiekio, kokį jai siūlo Rusija.

Šiuo metu visos Rusijos mastu dujų gavyba jau yra sumažinta 20 proc. Vien „Gazprom“ ją yra sumažinęs apie 50 proc., nes jis buvo pagrindinis dujų tiekėjas į Europą. Tam, kad dujų gavyba Rusijoje nebūtų visiškai sužlugdyta, šalyje administracinėmis priemonėmis įvedamas nurodymas vidaus rinkoje padidinti dujų sunaudojimą po 8 proc. kasmet.

M. Krutichino teigimu, nei Kinija, nei vidaus rinka neišgelbės Rusijos dujų ūkio. „Gazprom“ svarsto apie naujų dujų skystinimo gamyklų statybą Rusijos Baltijos jūros regione. „Gazprom“ tikisi kažkokį kiekį savo dujų, prisidengus kokiais nors tarpininkais, laivais „įkišti“ į Europos SGD terminalus. M. Krutichinas suabejojo, kad „Gazprom“, esant sankcijoms, sugebės pasistatyti dujų skystinimo gamyklas, kurioms reikalingos vakarietiškos technologijos.

Projektas: iš Mukrano į Lubminą pagal Vokietijos pakrantę Baltijos jūroje planuojama tiesti naują dujų vamzdyną. Interneto nuotr.

Lenkų dujotiekis ir terminalas

Tuo pat metu pagal rytinės Baltijos šalių, Lenkijos, Vokietijos veiksmus matyti, kad niekas nebesirengia grįžti prie rusiškų dujų.

Pastaruoju metu nauji suskystintųjų gamtinių dujų terminalai pastatyti Suomijoje, Estijoje, Vokietijoje. SGD terminalo statyba dar vis planuojama Latvijoje.

Šiomis dienomis paskelbta apie naujo dujotiekio statybą nuo Lenkijos Gdansko uosto iki Gustorzin vietovės. 250 km ilgio dujų jungties statyba prasidėtų 2024 m.

Taip pat rengiamasi SGD terminalo statybai Gdansko uoste. Šiemet rugpjūčio 18 d. Lenkijos valstybės bendrovė „Gaz System“ ir privati kompanija „Orlen“ pasirašė sutartį dėl 6,1 mlrd. kubinių metrų per metus pajėgumo FSRU terminalo įrengimo Gdansko įlankoje.

Jis būtų skirtas aprūpinti dujomis dalį Lenkijos, taip pat kitas Vidurio ir Rytų Europos šalis. Jau anksčiau skelbta, kad, įsirengusi naują FSRU tipo terminalą, koks yra ir Klaipėdoje, Lenkija pretenduotų ateityje dujomis aprūpinti ir dalį Ukrainos.

Naujas terminalas Vokietijoje

Vokietija rengiasi dar vieno dujų terminalo statybai Baltijos jūroje. Šių metų pradžioje pradėjo veikti Lubmino dujų terminalas. Dabar Vokietija planuoja statyti dujų terminalą Riugeno saloje prie Mukrano.

Tarp Lubmino ir Mukrano Baltijos jūros Vokietijos pakrante būtų nutiestas maždaug 50 km ilgio dujų vamzdynas. Iš Mukrano SGD dujos būtų pumpuojamos į Lubminą. Ši Vokietijos vietovė yra svarbi tuo, kad čia iš Rusijos ateidavo „Nord Stream“ vamzdynas. Nuo šio vamzdyno į Vokietiją buvo išvedžiotos dujotiekių atšakos, tarp jų ir ta, kuri dujomis aprūpindavo Berlyną.

Dabar Šiaurinę ir Rytinę Vokietijos dalį dujomis aprūpins jau veikiantis Lubmino SGD terminalas ir planuojamas pastatyti Mukrano SGD terminalas. Dėl Mukrano SGD terminalo statybos yra nemažai skeptikų, tiksliau sakant, nesutinkančių, kad jis būtų statomas kurortinėje Riugeno saloje. Bent jau kaip kompromisas yra priimta tai, kad pats vamzdynas iš Mukrano SGD terminalo nebus tiesiamas per salą, o bus klojamas į Baltijos jūros pakrantę.

Mukranas, kaip ir šalia jo esantis Zasnico uostas, kai čia neliko laivybos linijos, jungusios su Klaipėda, šiek tiek sumenko. Liko linijos tik į Bornholmo salą ir Švediją. Vokietijos valdžios noras sukurti Mukrane naują uosto infrastruktūrą dalies gyventojų yra sutinkamas palankiai.