Kiek kainuoja į vandenį nuleisti neretai kosminiu vadinamą bolidą, kas privertė pasirinkti Lietuvoje ne tokią populiarią sporto šaką ir kokie pavojai tyko manevruojant vandeniu 200 km/val. greičiu – Edgaras atvirai papasakojo duodamas interviu.

Motorlaivių sportas – ilgametė šeimos tradicija

Nors motorlaivių sportas Lietuvoje šiemet skaičiuoja savo šimtmetį, pats Edgaras patikino, kad šio sporto populiarumas stipriai prigeso po nepriklausomybės. Motorlaivių sportininkų bendruomenė nėra didelė – ją sudaro vos keliasdešimt sportininkų. Tiesa, pats Edgaras juokauja, kad pasirinkimo kokiu sportu užsiimti neturėjo – šiame sporte tiesiog gimė.

„Mano tėtis ne vienerius metus užsiėmė motorlaivių sportu. Tą patį darė ir mano vyresnysis brolis, todėl jau būdamas dešimties vairavau savo pirmąjį motorlaivį. Kito pasirinkimo neturėjau, nes šeimoje visas laisvalaikis sukosi tik apie tai, o ir patys turėjome reikalingą techniką, tad nuo pat pradžių nereikėjo didelių investicijų, turėjau visas sąlygas treniruotėms ir augimui. Su metais, keičiau motorlaivių klases, jie darėsi vis galingesni, greitesni, gėrėjo ir mano paties įgūdžiai. Nuo formulės 5 čempionatų ir pasiektų rezultatų, pagaliau galėjau ateiti į F2 klasę, bet tam kad ten atsidurčiau prireikė dvidešimties metų. Natūralu, kad ši sporto šaka mūsų šeimoje niekur nesitraukia – šiemet mano septynerių metų sūnus pasaulio čempionate iškovojo auksą ir tai padarė greičiau už mane“, – šypsojosi E. Riabko.

Pasiruošimą pasaulio čempionatui apsunkina organizaciniai reikalai

Du kartus tapęs F2 Europos čempionu ir iškovojęs pasaulio čempiono bronzos ir sidabro medalius, Edgaras Riabko šiuo metu mato tik vieną savo tikslą – pasaulio auksą. Vis tik šiemet sportininko pasiruošimą pasaulio čempionatui apsunkina laiko trūkumas – prisidedant prie pirmą kartą Klaipėdos mieste įvyksiančio pasaulio čempionato organizavimo ir šio sporto Lietuvoje populiarinimo, pačioms treniruotėms mariose laiko lieka ne tiek, kiek norėtųsi.

„Mūsų sporte svarbios ne tik treniruotės vandenyje, bet ir fizinis pasiruošimas. Pats stengiuosi reguliariai bėgioti, žaisti tenisą ir būtinai eiti į pirtį. Pripratimas prie didelio karščio yra ypatingai svarbus – užsidėjus specialų kostiumą, batus, apsaugas, pošalmį, šalmą ir apsauginę liemenę, vien tik nuėjus iki savo į vandenį nuleisto bolido būni kiaurai šlapias. Dažnai varžybos vyksta prie didelio karščio lauke, kuris įkaitina ir patį bolidą bei temperatūrą jo kapsulėje, tad tokius potyrius be pasiruošimo iškęsti būtų sudėtinga. Šiame sporte pasiruošimas čempionatams labai atsiremia ir į pinigus. Turint didžiulis resursus, treniruotis vandenyje būtų galima kasdien, lygiai taip pat kaip ir kiekvieną kartą tobulinti savo turimą bolidą, su kuo iškart didėja ir šansai pasiekti geresnius rezultatus. Vis tik šiemet didelę kainą savo pasiruošimo sumoku prisidėdamas prie pasaulio čempionato organizavimo, šie darbai atima labai daug laiko, juk viską darome pasauliniu lygiu. Be visa to, atidarius pirmąją Lietuvoje motorlaivių akademiją vaikams taip pat turiu didelių įsipareigojimų – pasiruošimo metu tenka su mažaisiais važiuoti į stovyklas, užsiimti jų treniruotėmis. Tačiau ne veltui, nes šiemet mano akademijos auklėtiniai pasaulio čempionate iškovojo net tris aukso medalius“, – pasakojo Edgaras.

Motorlaivių sportas brangus malonumas

Sportininkas patikina, kad motorlaivių sportas tikrai nėra pigus. Kelyje savo kvalifikacijos pakėlimo link iki F2 lygos, E. Riabko teko ne mažai paaukoti – kad įsigytų naują variklį sportininkui yra tekę parduoti ir savo automobilį, o didžiąją dalį iš savo verslo uždirbamų pinigų visuomet skirdavo technikos atnaujinimui arba tobulinimui. Investicijos šiame sporte, kaip sako Edgaras, gali būti beribės – prieš kiekvieną čempionatą gali atsinaujinti bolidą, kuris dažnai kainuoja ir ne vieną šimtą tūkstančių.

Negalėčiau pasakyti, jog ši sporto šaka – aukso kasyklos, ypač jei nesi pasiekęs F2 lygio. Tinkamesnis pavadinimas būtų – labai brangus hobis.

„Šiame sporte daug kas remiasi į pinigus ir dažnai geriausiose reitingų vietose būna turtingiausios pasaulio komandos, turinčios didžiules investicijas ir naujausią techniką. Negalėčiau pasakyti, jog ši sporto šaka – aukso kasyklos, ypač jei nesi pasiekęs F2 lygio. Tinkamesnis pavadinimas būtų – labai brangus hobis. Ir nors dabar jau galiu bendradarbiauti su rėmėjais – iš šio sporto neuždirbsi tiek, kad galėtum ramiai gyventi, nes kiekviena gauta suma būna investuojama į komandą, techniką, atnaujinimus ir tobulinimus. Galima pasakyti, kad vandens formulių pilotų tikslas turėtų būti F1 kategorija – čia prasideda dar aukštesnis lygis, didžiulės investicijos, aukšta alga, o pats pilotas gali susikoncentruoti tik ties treniruotėmis, nes už jo technikos tobulinimą ir rėmėjų paiešką jau rūpinasi visa komanda. Džiaugiuosi, kad šiame gyvenimo etape, pačiam savo uždirbtų lėšų tenka investuoti vis mažiau“, – sakė E. Riabko.

Planuose – pasaulio auksas ir F1 lyga

Pats sportininkas iškovojęs Europos čempiono medalius jau ne kartą gavo pasiūlymus prisijungti prie F1 komandų. Vis tik jos nepasirodė pakankamai perspektyvios, kad Edgaras ryžtųsi tokiam žingsniui.

„Dažnai mūsų šaką lyginu su krepšiniu, sakydamas, kad geriau jau būsiu geriausiu Eurolygoje, nei sėdėsiu ant suolo NBA. Tas pats su F2 ir F1 lygomis. Nesakau, kad nesvajoju apie aukštesnę lygą, tačiau sau daviau žodį, kad apie šią galimybę prisijungti prie naujos komandos svarstysiu tik tapęs pasaulio čempionu. Kitus titulus jau turiu, todėl svarbus tik šis vienas. Esu pasiruošęs, turiu puikią komandą ir svarbiausia – didžiausią norą laimėti“, – planais dalijosi E. Riabko.

Organizatorių nuotr.

Šešiaženkles sumas kainuojančios vandens formulės varžybų metu išvysto daugiau nei 200 km/val greitį. Ir nors pilotas turi ilgametę patirtį ir baimės lipant į bolidą jau seniai nebejaučia, vis tik sako, jog iki pat šiandien, didžiausią jaudulį kelia pirmosios sekundės, kurios šiame sporte ir yra pavojingiausios. Dešimtims bolidų sustojus į vieną liniją, o po starto lekiant link to paties posūkio maksimaliu greičiu, tikimybė susidurti labai didelė.

„Tikslumas, patirtis ir tinkamos oro sąlygos bei gera starto pozicija varžybų metu lemia labai daug. Didžiausias jaudulys būna starto pozicijoje, turi tiksliai pilotuoti bolidą, kad šis ne tik išsiveržtų į priekį, bet ir nesusidurtų su konkurentais posūkyje. Vėliau pulsas nurimsta, bet adrenalinas lieka sukilęs visų varžybų metu tiek man tiek žiūrovams. Jei varžybų metu stiprus vėjas, pakyla bangos – pilotavimas tampa dar sudėtingesnis ir didėja rizika apsiversti nuo greičio į orą pakilusiam bolidui. Tokiems atvejams taip pat treniruojamės – imituojame avarijas baseinuose, turime specialų protokolą, kaip elgtis formulei apsivertus, o tau aukštyn galva stebint, kaip į kabiną dideliu greičiu plūsta vanduo. Neslėpsiu, kad ir kaip stingtumeisi išlikti ramus, tokiai situacijai nutikus, dažnai prasideda panika“, – pasakojo E. Riabko.

Adrenalinu įkrautas F2 vandens formulių pasaulio čempionatas šiemet pirmą kartą įvyks Klaipėdos uosto Kruizinių laivų terminale. Rugpjūčio 12 – 13 dienomis čempionatą galima stebėti gyvai arba tiesiogiai per LRT bei lrt.tv.