Jį jau penktą kartą organizavo Lietuvos jūrų muziejus. Šiemet muziejaus darbuotojams jį surengti padėjo tarptautinė žaliosios energetikos bendrovė „Ignitis renewables“.

Tai buvo renginys, įdomus ir suaugusiesiems, ir vaikams, sutalpinęs daug naudingos informacijos ir pramogų.

Renginys prasidėjo Klaipėdos lėlių teatro misterija „Apie žuvis ir žmones“. Įspūdingas skrajojančių žuvų reginys pritraukė būrį žiūrovų, kurie Danės gatvės skvere liko pusdieniui. Mat čia vyko atvira meninė instaliacija „Jūržolės“ dirbtuvės.

Organizatoriai surengė „Ekoprotmūšį“ ir pakvietė festivalio svečius atsakyti į įdomius klausimus apie ekologiją, tvarumą ir žaliąsias technologijas.

Prie Jūrų muziejaus palapinės išsirikiavo eilė norinčiųjų pamatyti šio muziejaus darbuotojų sukurtą virtualios realybės filmo premjerą.

Festivalio dalyviai įsikūrė palapinėse, kurios viliojo įdomybėmis. O ant scenos vyko veiksmas, kaustęs dėmesį įdomia informacija bei meniniais pasirodymais.

Pasisemti žinių kvietė diskusija „Kas yra tikrasis tvarumas“, kurioje įvairių sričių profesionalai – nuo mados ir meno iki ekologijos bei technologijų verslo – aptarė dažniausius tvarumo mitus ir realias galimybes gyventi sočiai, gražiai ir tvariai.

Pavakarę į sceną žengė „K2 Comedy“ klubo komikai. Jie kalbėjo būtent šiam renginiui parengtomis temomis, juokavo klaipėdietiškomis temomis, užgriebdami ir Baltijos jūros aktualijas, bandė išjudinti susirinkusiuosius kalbėdami apie ekologiją ir mūsų įpročius.

Artėjant vakarui žiūrovai skubėjo užsiimti kėdes arčiau scenos laukdami festivalio kulminacijai parengto violončelininkų grupės „Voiceless“ pasirodymo. Muzikantai atliko specialiai šiam renginiui aranžuotą M. K. Čiurlionio kūrinį „Jūra“, taip simboliškai sujungdami didžiajam kūrėjui skirtus šių metų renginius, jūros tematiką ir šiuolaikinį požiūrį į klasiką.

Visą dieną Danės gatvės skvere vyko įdomios veiklos.

Gamtos tyrimų centro, Ekotoksikologijos laboratorijos darbuotojai sukūrė festivalio dalyviams mini laboratoriją ir leido smalsuoliams pažvelgti, kas vyksta Baltijos jūros gyvūnų organizmuose, mokė nustatyti žuvies amžių pagal žvynus ir otolitus, paaiškino, kaip žymimos žuvys ir ką atskleidžia jų maršrutai.

Šios laboratorijos mokslo darbuotojai tiria naujai atsirandančią taršą, jos sklaidą ir kaupimosi dėsningumus bei kenksmingą poveikį organizmams.

Bendrovės „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ darbuotojai mokė vaikus ir suaugusiuosius rūšiuoti atliekas, atsakinėjo į aktualius klausimus.

Lietuvos energetikos instituto palapinėje buvo galima sužinoti, kokį ir kodėl galvos skausmą aplinkosaugininkams kelia žvejybiniai tinklai ir kalnai jūržolių. Mokslininkų sukurtas katalizatorius padeda iš jūržolių ir žvejybinių tinklų atliekų sukurti biodegalus. O kad degalų reikėtų mažiau, jie dar išrado technologiją, kuri laivams padeda lengviau skrosti vandenį. Šios inovacijos buvo rodomos gyvai – baseine, kuriame plaukiojo laivų modeliai.

Bendrovės „Toksika“ permatomas konteineris stulbino turiniu – nepanaudotais medikamentais, kurie išmesti su kitomis atliekomis patenka į paviršinius ir požeminius vandenis ir taip juos užteršia.

Bendrovės „Klaipėdos vanduo“ palapinėje buvo galima išbandyti interaktyvią virtualią patirtį.

Klaipėdos universiteto mokslininkai savo mini jūrinėje laboratorijoje pasakojo, kaip tapti jaunaisiais tyrėjais.

Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos darbuotojos pasakojo apie unikalaus gamtos kampelio ekologines aktualijas bei patarė, kaip galima išmokti saugoti gamtą kartu nebrangiai poilsiaujant Neringoje.

Daugybė kitų pramogų ir įdomių užduočių mokė pažinti ir saugoti gamtą, viliojo galimybe patirti technikos naujoves, patirti, sukurti, sužinoti, įveikti, todėl festivalis buvo ne tik naudingas, bet ir įdomus.