Piktnaudžiavimas elektros kaina

Lietuvos energetikos ministerija yra pateikusi būsimų pretendentų reikalavimų aprašą, kurį turi tvirtinti Vyriausybė.

Tas, kuris įgis teisę statyti, o po to ir eksploatuoti vėjo jėgainių parką Lietuvos teritoriniuose vandenyse, įgis ir didelę vartotojų rinką. Elektra yra toks dalykas, kad jos tiekėjo viename ar kitame regione beveik neįmanoma pasirinkti.

Aiškinimas, kad gavome nepriklausomus elektros tiekėjus, iš esmės yra tik pasakos. Nepriklausomoje tiekimo sistemoje elektros kaina turėtų išsilaikyti maždaug to paties lygio, o ne šuoliuoti taip, kaip dabar yra Lietuvoje.

Kol kas Lietuvoje laisva elektros rinka neveikia. Nepriklausomi tiekėjai siekia kiekviename žingsnyje "išdurti" klientą – nulupti kuo daugiau pinigų. Dėl elektros žmonės yra tarsi suvaryti į gardą, kur neturi kito pasirinkimo, kaip tik pirkti nuolat brangstančią elektrą.

Ar kas nors keisis, kai Baltijos jūroje bus pastatytas 700 megavatų (MW) vėjo jėgainių parkas? Kas tai per parkas, galima palyginti su tuo, kad, tarkim, Ignalinos atominės elektrinės galia buvo 3 000 MW – po 1 500 MW kiekvienas iš dviejų blokų.

Iškelti kriterijai

Lietuvos vėjo jėgainių parko statytojas ir eksploatuotojas bus parenkamas pagal kriterijus, kurie atitinka kitų Vakarų Europos šalių patirtį.

Panašaus tipo vėjo jėgainių parko statytojui, koks bus Lietuvos vandenyse, bus taikomas finansinio pajėgumo kriterijus. Didžiausios jūros vėjo jėgainių parkų statytojos Vakarų Europoje yra Danija, Jungtinė Karalystė ir Nyderlandai. Kompanijos, kurios jų vandenyse nori statyti, o po to iki 30 metų eksploatuoti vėjo jėgainių parkus, privalo turėti nuo 712 mln. eurų (Jungtinė Karalystė) iki 3,5 mlrd. eurų (Danija) vidutinę apyvartą per trejus metus.

Lietuvoje šis reikalavimas bus gerokai mažesnis. Konkurso dalyvio vidutinės pajamos privalės būti ne mažesnės kaip 250 mln. eurų per trejus metus. Tokias pajamas galės deklaruoti ir kelios kompanijos, sudariusios jungtinės veiklos sutartį.

Kyla klausimas, ar galimo Lietuvos vėjo jėgainių parko statytojo rodiklis ne per žemas, nes gali ateiti ir toks, kuris neturi supratimo apie vėjo jėgainių parkų statybas.

Nuo to turėtų apsaugoti kriterijus, kad būsimasis vėjo jėgainių parko statytojas jau turi būti pastatęs ir eksploatuoti jūroje ne mažesnį nei 150 MW vėjo jėgainių parką. Toks patirties reikalavimo kriterijus yra Danijoje. Kitose šalyse jie žemesni – ne mažiau kaip 50 MW.

Kodėl elektros vartotojai ateityje turėtų mokėti didesnę kainą už elektrą, kuri bus pagaminta Lietuvos teritoriniuose vandenyse?

Galima daryti prielaidą, kad Lietuvos konkurso dokumentai ruošiami siekiant, kad į Lietuvą statant pirmąjį vėjo jėgainių parką ateitų Danijos kapitalas.

Vėliau, nes Lietuvoje užsiminta ir apie antrojo, trečiojo parko statybą, jau galės ateiti ir Lenkijos kapitalas. Šiuo metu Lenkija ypač intensyviai rengiasi vėjo jėgainių parko statyboms Baltijos jūroje prie savo šalies krantų. Viena iš kompanijų, kuri prie Lenkijos krantų turi vėjo jėgainių parko statybos plotų, yra "PKN Orlen". Ji Lietuvoje valdo naftos gamyklą "Orlen Lietuva" ir yra pareiškusi norą Baltijos jūroje Lietuvos teritoriniuose vandenyse statyti vėjo jėgainių parką.

Stebint tai, kas vyksta iki Lietuvos vėjo jėgainių parko statybos jūroje konkurso paskelbimo likus keleriems metams, galima neabejoti, kad atsiras milijardines apyvartas turinti vėjo jėgainių parkų statybos jūroje kompanija ar kelios, sujungtos pagal jungtinės veiklos sutartį.

Lietuvos vandenyse statyti vėjo jėgainių parkus norėtų danai, lenkai, vokiečiai, švedai, netgi atskiros Lietuvos bendrovės. Pagrindinė nerašyta nuostata yra tokia, kad į jungtinę komandą turėtų būti įtraukta bent viena Lietuvos bendrovė.

Sudėjus pagal jungtinę sutartį susietas kelias kompanijas, jų apyvartos gali būti milijardinės.

Kas bestatytų vėjo jėgainių parką ir kas beeksploatuotų, visas išlaidas ir jų pelnus vis tiek privalės dengti elektros vartotojai.

Mokėsime ir Palangai, ir gyvūnams

Dar nepradėjus jūroje statyti Lietuvos vėjo jėgainių parko, valdžia jau iš anksto didina šio parko elektros kainą.

Numatyta sąlyga, kad vėjo jėgainių parko statybos ir eksploatavimo konkurso laimėtojas privalės skirti ne mažiau kaip 5 mln. eurų aplinkos poveikiui kompensuoti ir dėl elektros gamybos jūroje susidariusiems padariniams likviduoti.

Neaišku, kokie tai padariniai, nes vėjo jėgainės gamina žaliąją elektrą, jų kabeliai bus nutiesti jūros dugnu ir niekam nekenks. Gal teks susimokėti už tai, kad jūros gyvūnai dėl besisukančių sparnų bijos plaukti į vėjo jėgainių parko zoną?

Dar keisčiau atrodo tai, kad planuojamo statyti vėjo jėgainių parko konkurso laimėtojas privalės mokėti vieną eurą už vieną megavatvalandę (MWh) Palangos miesto savivaldybei. Kitaip tariant, kiekvienas elektros energijos vartotojas ateityje privalės mokėti tarsi kokią duoklę Palangos savivaldybei. Ji bus už tai, kad iš Palangos matysis vėjo jėgainių parko kontūrai, kurie įvardyti kaip vizualinė tarša. Aiškėja, kad prieš kurį laiką ne šiaip sau buvo išpūstas burbulas apie vizualinę taršą.

Planuojama, kad jūros vėjo jėgainių parkas per metus pagamins iki dviejų teravatvalandžių (TWh) elektros energijos. Tai atitiktų 2 mln. MWh arba du milijonus eurų, kuriuos elektros vartotojai kasmet sumokės Palangai. Toks numatytas mokestis bus daugiau nei keistas. Kodėl elektros vartotojai ateityje turėtų mokėti didesnę kainą už elektrą, kuri bus pagaminta Lietuvos teritoriniuose vandenyse?