Jakų žiedinė sankryža – ne tik pati ilgiausia keturių eismo juostų estakada Lietuvoje, bet ir dėl įmantraus apšvietimo brangiausiai atsieinantis objektas.

Specialiais šviestuvais yra apšviečiama net tik 610 metrų ilgio estakados važiuojamoji dalis. Originalios technologijos šviesos diodais apšviečiamos ir estakados atramos, turėklai bei prieigos.

"Tai mums kainuoja apie 60 tūkst. litų per metus. Vien už lapkritį elektros energijos sąskaitoms už šį objektą išleista 6 tūkst. litų. Tai pats brangiausias transporto mazgas", – tikino valstybinės įmonės "Automagistralė" vyriausiasis energetikas Kęstutis Rudalevičius.

Tiesa, prie išlaidų, mokant už estakados apšvietimą, priskiriama visos žiedinės sankryžos, dviračių takų ir estakados prieigų apšvietimas.

"Apšvietimas yra tik rekomendacinio pobūdžio dalykas, mūsų pagrindinis tikslas – pasirūpinti, kad būtų nuvalyta ir pabarstyta kelio danga. Juk prižiūrime nuo Vilniaus iki Klaipėdos besidriekiantį magistralinį kelią ir kelią nuo Vilniaus iki Panevėžio", – kalbėjo K.Rudalevičius.

Jo teigimu, šiame objekte fasadui apšviesti panaudotos 35 vatų šviesos diodų CREE technologijų lemputės, kurios taupo energiją.

"Tik pačios lemputės sumontuotos labai tankiai. Fasado apšvietimui panaudotos ir metalo halogeno lempos. Kelio dangą apšviečia 150–250 vatų lempos", – pastebėjo K.Rudalevičius.

Lempos automatinio prigesinimo funkcija esą taip pat taupo energiją.

"Nuo 23 iki 4 val. ryto užprogramuota prigesinimo funkcija. Tai reguliuoja speciali technologija. Galime nustatyti, kad lempos prigestų kas valandą arba kitu norimu intervalu", – aiškino specialistas.

Jei būtų sumažintas finansavimas, ši technologija leistų dar taupiau naudoti energiją.

"Po praėjusios krizės iki dabar daugelyje vietų šviečia tik kas antra gatvės lempa. Nemanau, kad reikėtų tiek taupyti. Tokiu atveju galima būtų atsisakyti daugelio svarbių objektų, pilių, lankytinų vietų apšvietimo", – pastebėjo K.Rudalevičius.