Apskundė teismui

Antradienį į posėdį vėl rinkosi Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos Etikos komisijos nariai, kuriems antrą kartą teko nagrinėti tą patį skundą.

Incidentas įvyko daugiau nei prieš dvejus metus.

Dienraštis primena, kad į Etikos komisiją dar 2016-ųjų lapkritį kreipėsi Klaipėdos daugiavaikių šeimų bendrijos vadovė Virginija Jurgilevičienė ir Klaipėdos jungtinio demokratinio judėjimo pirmininko pavaduotojas Virginijus Partaukas.

Visais klausimais piketus mieste rengiantiems klaipėdiečiams užkliuvo vieno tarybos posėdžio metu išsakyti A. Šulco žodžiai.

Vicemeras tada tvirtino, kad 31 tarybos narys yra tikrieji bendruomenės atstovai.

Pareiškėjai nesutarė, ar pasisakymas juos įžeidė: V. Partaukas tikino, kad taip, V. Jurgilevičienė – priešingai. Tačiau abu jie politiko žodžius traktavo kaip viešojo intereso neigimą ir pasišovė apginti miesto bendruomenę.

Esą tarybos narys viešajame gyvenime turi vadovautis šiais elgesio principais: pagarba žmogui ir valstybei, teisingumu, sąžiningumu. Šiuo atveju A. Šulco elgesys su politikų elgesio normomis, pareiškėjų manymu, prasilenkė.

Kai Etikos komisijos nariai vicemero pasisakyme pažeidimo neįžvelgė, nepatenkinti visuomenininkai kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisiją.

Komisija klaipėdiečių skundą pirmą kartą atmetė. Tačiau pareiškėjai rankų nenuleido, kreipėsi net į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, kol galiausiai Etikos komisija buvo įpareigota iš naujo išnagrinėti A. Šulco elgesį.

Išeikvojo daug laiko

Pats A. Šulcas nei ankstesniajame, nei antradienį vykusiame posėdyje, kur svarstytas jo elgesys, nedalyvavo, taip pat neatsakė į skundą raštu.

Jei ne Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, dabar mes čia nesėdėtume.

Komisijos pirmininkė Aldona Staponkienė priminė, kad vicemeras buvo informuotas apie posėdį, tačiau į jį neatvyko ir savo paaiškinimo nepateikė, todėl skundas nagrinėtas be jo.

Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus nutarimas priimtas praėjusių metų rugpjūtį. V. Jurgilevičienė stebėjosi, kodėl Etikos komisiją šis klausimas pasiekė tik vasarį.

A. Staponkienė patikino, kad komisija apie sprendimą nebuvo informuota, bus aiškinamasi, kodėl taip atsitiko.

V. Partauko žodžiais, 2016-aisiais Etikos komisija priėmė neteisėtą sprendimą, todėl visuomenininkai išeikvojo daug laiko ir jėgų, kol tai buvo pripažinta oficialiai.

"Jei ne Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, dabar mes čia nesėdėtume", – nukirto V. Partaukas.

Pasiūlė susirasti darbą

Pasak komisijos narės Lilijos Petraitienės, agresyvus A. Šulco elgesys jį patį išstūmė iš politinio proceso, todėl belieka užkasti karo kirvius ir žiūrėti į priekį. Politikės manymu, visuomenininkai daugiau pasiektų, jei susivienytų, o ne peštųsi vieni su kitais.

Anot kito komisijos nario Vytauto Čepo, faktas yra tai, kad sprendimus priima miesto tarybos nariai, turintys mandatą. Tam ir yra organizuojami rinkimai.

Jo teigimu, bendruomenės yra svarbi ir net būtina miesto gyvenimo dalis, tačiau šiuo atveju A. Šulco pasisakyme pažeidimo neįžvelgė.

Pasinaudodamas proga V. Čepas davė patarimą V. Partaukui.

"O tu nebandei kada nors dirbti? Tu gi jaunas vyras. Taip išspręsi daugelį asmeninių problemų, būsi ramesnis. Kalbu kaip psichologas. Būtų kur kas didesnė nauda ir pačiam, ir visuomenei. Manau, nesupyksi", – teigė V. Čepas.

Galiausiai Etikos komisijos nariai dar kartą išteisino A. Šulcą, taip pat pavedė išsiaiškinti, kodėl dingo Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus dokumentas.