Pereiti į pagrindinį turinį

Europinis geležinkelis aplenks uostus

2024-09-01 12:00

Tiek per Lietuvą, tiek per Latviją planuojamas tiesti europinis geležinkelis („Rail Baltica“) svarbiausiu tikslu jau iškelia ne jungtis su jūrų uostais, o karinį mobilumą.

Požiūris: Latvijoje „Rail Baltica“ geležinkelis labiau vertinamas ne kaip transporto, o kaip karinio mobilumo projektas. Požiūris: Latvijoje „Rail Baltica“ geležinkelis labiau vertinamas ne kaip transporto, o kaip karinio mobilumo projektas.

Nesimato atšakos į Klaipėdą

Lietuvos susisiekimo ministerija šiuo metu rengia Vyriausybės nutarimą dėl „Rail Baltica“ europinės geležinkelio vėžės tiesimo per Lietuvą iki 2030 m. Paraleliai derinamas ir šio geležinkelio specialusis planas.

Labiausiai užkliūva tai, kad Lietuvos planuose tiesiant europinę vėžę iki 2030 m. nėra atšakos į Klaipėdos uostą. Viešai buvo skelbta, kad toks geležinkelis į Vakarų Lietuvą bus, nes jam tiesti finansavimą sutikusi teikti Europos Komisija.

Dėl europinio geležinkelio atšakos tiesimo Klaipėdoje netgi buvo surengtas atskiras posėdis. Jame pasirašytas memorandumas dėl europinio geležinkelio atšakos tiesimo į Klaipėdą. Susisiekimo ministras Marius Skuodis tikino, kad iki 2030 m. turėtų būti pradėta tiesti europinio geležinkelio atšaka į Klaipėdą.

Buvo minimos netgi kelios tokios atšakos tiesimo į Klaipėdą alternatyvos: nuo Šiaulių, nuo Kauno per Tauragę, Pagėgius arba nuo Kazlų Rūdos per Tauragę.

Šiuo metu jokiose europinės vėžės schemose atšakos į Klaipėdą nėra. Toliau pristatoma tik pagrindinė linija iš Lenkijos per Kauną, Jonavą, Panevėžį, tiksliau šalia jų į Latviją. Atšakoje tarp Kauno ir Jonavos būtų planuojama tiesti europinio geležinkelio jungtį į Vilnių dėl ten esančio pagrindinio Lietuvos oro uosto.

Pasigendama: „Rail Baltica“ geležinkelio linijoje nėra numatyta atšakų į Klaipėdos jūrų uostą, Rygos jūrų ir oro uostus. / „Trans.info“ nuotr.

Uostai liks nuošalyje

Kol kas neplanuojama „Rail Baltica“ europinio geležinkelio atšaka ne tik į Klaipėdos jūrų uostą, bet ir į Latvijos oro bei jūrų uostus.

Pirminiuose planuose buvo numatyta europinio geležinkelio atšaką tiesti į Rygos oro uostą. Čia karaliaujanti „Air Baltic“ oro linijų kompanija jau netgi reklamavo, kad iš Rygos oro uosto bus „ekspress“ traukiniai. Tai būtų buvę naudinga ne tik latviams, bet ir lietuviams, nes iš Rygos oro uosto arba vykstant į jį būtų galima naudotis greitaeigių europinės vėžės traukinių paslaugomis.

Perspektyva nutiesti europinę vėžę Latvijoje stringa dėl pinigų. Tuneliui iš Rygos europinės geležinkelio vėžės mazgo iki oro uosto būtų tekę papildomai skirti apie 150 mln. eurų.

Europos Sąjungos institucijos nesutiko finansuoti europinės vėžės geležinkelio atšakos į Rygos oro uostą, nes vieno kilometro tiesimo kaina siekia net 14,45 mln. eurų.

Bendra šio geležinkelio tiesimo Latvijoje kaina vertinama 3–5 mln. eurų už kilometrą, kai kuriose vietose pakyla ir iki 9 mln. eurų už kilometrą.

Dėl pernelyg didelės kainos Latvijoje kol kas neplanuojama ir geležinkelio atšaka į Rygos jūrų uostą. Kol kas neaišku ir tai, kokie europine vėže atvežti kroviniai ateityje papildomai galėtų keliauti per šį uostą.

Dažnai Latvijoje yra ir tokia problema, kad ši šalis neturi pinigų dengti 15 proc. „Rail Baltica“ išlaidų dalį. 85 proc. šio projekto finansuoja Europos Sąjunga. Praradus tranzitą iš Rytų, Latvijos transporto projektų finansavimas yra atsidūręs itin sunkioje padėtyje.

Jei „Rail Baltica“ yra labiau karinis projektas, visiškai aišku, kodėl jūrų ir oro uostai iš jo akiračio iškrenta.

Geležinkelis karo tikslams

Šiuo metu, kai vyksta Rusijos karas su Ukraina, pasigirsta vis daugiau vertinimų, kad „Rail Baltica“ būtų reikšminga ne vien kaip ekonominis, bet labiau kaip karinis projektas.

Tikėdamasi gauti papildomų pinigų iš karinių programų, Latvijos transporto ministerija suformavo tikrąjį „Rail Baltica“ tikslą.

Neva nors „Rail Baltica“ yra transporto sistemos projektas, bet itin svarbi jo karinio mobilumo funkcija. Karo su Rusija ar Baltarusija atveju „Rail Baltica“ geležinkelio linijomis galėtų būti permetama karinė technika iš Vakarų į Baltijos šalis.

Karo su Rusija atveju Baltijos šalys su „Rail Baltica“ europinio geležinkelio linija taptų tarsi Vakarų skėtis nuo Rytų agresorių.

Ryški Lietuvos, Latvijos ar Estijos karinio mobilumo problema esanti ir tai, kad šios Baltijos šalys tebeturi rusiškos vėžės sąsajas tiek su Rusija, tiek su Baltarusija. Įsiveržimo į Baltijos šalis atveju priešai iš rytų puikiai pasinaudotų rusiškos vėžės geležinkeliais. Jais pasinaudoję jie europinę vėžę „Rail Baltica“ sunaikintų taip, kad ji nebetiktų jokiems karinio mobilumo tikslams.

Pavyzdys yra Ukrainos patirtis, kur Rusijos kariai dažnai miestus šturmuoja pagal geležinkelių ir kelių linijas.

Lietuvoje jau buvo pasigirdę raginimų, kad rusiškos vėžės geležinkeliai turi būti išmontuoti arba siaurinami nuo rusiškos 1 520 mm vėžės iki 1 435 mm europinės vėžės. Galbūt ateityje taip ir bus, kai ateis protingų minčių ir praeis noras nemenkus pinigus „nusikalti“ iš europinės vėžės tiesimo? Gal tada atsiras siauresnės vėžės ir į jūrų ir į oro uostus?

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų