Didžiuliai darbai Aistmarėse

Jau pranešėme apie rugsėjo 17 d. per Vyslos neriją atidarytą 1 300 m ilgio laivybos kanalą. Jo gylis 6,5 m, gali plaukti iki 25 m pločio laivai. Įrengti šį laivų plaukimo iš Baltijos jūros į Vyslos marias kanalą kainavo apie 2 mlrd. Lenkijos zlotų (apie 420 mln. eurų).

Po atidarymo per pirmąją savaitę kanalą perplaukė per 200 laivų.

Šiuo metu taip pat rengiamas 23 km ilgio laivybos kanalas per Vyslos marias (liet.  Aistmares) iki Lenkijos Elblongo uosto. Apie 10 km šio iki 120 m pločio kanalo eis per Aistmares, likusi dalis, kurios plotis 60 m, – per Elblongo upę.

Nauju kanalu galės plaukti upė-jūra tipo iki 100 m ilgio laivai su 5 m grimzle.

Šį kanalą Lenkija planuoja baigti rengti iki 2023 m. rugsėjo. Jo investicijos sieks per 1,8 mlrd. Lenkijos zlotų (apie 380 tūkst. eurų).

Nauju laivybos kanalu, tiek jau įrengtu per Vyslos neriją, tiek ir kasamu per Aistmares, naudosis ne tik Elblongo, bet ir Fromborko, Tolkmicko, kitų Lenkijos Aistmarių pakrančių žvejybos, pramoginės laivybos kompanijų atstovai.

Neabejojama, kad ir Lietuvos buriuotojai sumanys įplaukti per Vyslos nerijos kanalą į Aistmares, aplankyti prie jos pakrančių esančius uostus. Anksčiau tai buvo galima padaryti įplaukiant į Aistmares tik per Rusijos Baltijos uosto laivybos kanalą.

Užmojis: šioje schemoje raudonai pažymėtas Senos šiaurės Europos kanalas vidaus vandens keliais sujungs Paryžių su kitomis Europos sostinėmis. "French-waterways.com" nuotr.

Atnaujins seną kanalą

Vidaus vandens kanalų pertvarkymo projektą vykdo ir Vokietija. Ji pertvarko vadinamąjį Rytų-Vakarų kanalą nuo Vėzerio upės per Huntės upę iki Emso upės tarp Oldenburgo ir Doerpeno.

Šis kanalas itin svarbus Vokietijos vidaus laivybai. Juo kasmet gabenama po 3–3,5 mln. tonų krovinių iš Vėzerio žiotyse esančių Brėmeno-Brėmerhafeno uostų. Kanalas iškastas  XIX a.

Amžiumi jis panašus į Karaliaus Vilhelmo kanalą Lietuvoje.

Amžiumi jis panašus į Karaliaus Vilhelmo kanalą Lietuvoje. Tik kanalas Vokietijoje dar buvo rekonstruotas 1935 m., o Karaliaus Vilhelmo kanalas toks ir liko, koks buvo iškastas 1863–1873 m.

Minėtas Vokietijos kanalas, kuriuo gali plaukti iki 2,5 m grimzlės laivai, techniškai jau pasenęs. Vokietija nusprendė atnaujinti net 70 km šio kanalo atkarpą. Jis bus pritaikytas plaukti didesniems laivams.

Įprasta, kad šiuolaikiškai atnaujintuose kanaluose numatomas iki 4,5 m gylis, kad galėtų plaukti iki 100 m ilgio krovininiai laivai. Numatyta atnaujinti ir Oldenburgo bei Doerpeno šliuzus.

Vizija: taip pristatomas būsimasis Senos šiaurės Europos kanalas. "Infrata.com" nuotr.

Brangiausias kanalas Prancūzijoje

Naujo kanalo statyboms didžiulės 5,1 mlrd. eurų lėšos numatytos Prancūzijoje. Čia kasama naujo kanalo dalis, kuri sujungtų per Paryžių tekančią Seną su Reino upės baseinu. Jis vadinamas Senos šiaurės Europos kanalu.

Tai būtų 107 km ilgio laivybos kanalas nuo Uazos upės, kuri yra Senos intakas, iki Diunkerko–Šeldto kanalo.

Naujas kanalas būtų įspūdingo 54 m pločio ir 4,5 m gylio. Juo galėtų plaukti laivai, kurie gabentų iki 4 400 tonų krovinių. Numatytas metinis apie 17 mln. tonų kanalo krovinių pralaidumas.

Šio kanalo reikšmė itin didelė. Jis sujungtų Paryžių su Šiaurės jūros uostais Diunkerku, Ostende, Antverpenu. Senos upės vidaus laivybos tinklas susijungtų su Belgijos, Nyderlandų ir Vokietijos upėmis ir kanalais.

Šį kanalą planuojama pradėti eksploatuoti apie 2030 m. Jo statybą remia ne tik Prancūzijos vyriausybė, bet ir regionų valdžia.

Beveik pusę sumos (2,1 mlrd. eurų) yra numačiusi skirti ir ES. Šis kanalas yra didžiausias ES remiamas vidaus vandens tinklo plėtojimo projektas visoje šios bendrijos šalių teritorijoje.