Kentėjo keleivių uostai

Europos uostų bendradarbiavimo organizacijos (ESPO) duomenys rodo, kad krovinių apyvarta 2020 m. daugiau nei aštuoniais proc. mažėjo 87 ES uostuose. Korona Europos uostams smogė skirtingai. Labiausiai kentėjo tie uostai, kur didelės pajamos būdavo gaunamos iš keleivių srauto.

ESPO duomenimis, keleivių srautas ES uostuose pernai mažėjo perpus. Jūrinio turizmo arba kruizų nuostoliai Europos uostuose sudarė 94 procentus, palyginti su 2019 m. Dalyje uostų, tarp jų ir Klaipėdos, tas skaičius siekė ir 100 procentų, nes pernai neatplaukė nė vienas kruizinis laivas.

Baltijos jūros regione dėl jūrų keltų keleivių ir jūrų turizmo srauto tarp labiausiai nukentėjusių uostų yra Talinas, Stokholmas, Helsinkis, Ryga.

Iš kitų Europos uostų pandemija labiausiai palietė Barselonos, Havro, Genujos uostus.

Tarp labiausiai nukentėjusių yra ir Danijos Kopenhagos uostas. Jis buvo pagrindinis Baltijos jūros regiono jūrinio turizmo uostas, iš kur prasidėdavo ir baigdavosi didžioji dalis jūrų kruizų.

Tai lėmė ir didžiulę turistų netektį pačioje Kopenhagoje. Įprastai į laivus atvykę jūrų turistai 1–2 paras dar likdavo svečiuotis Danijos sostinėje. Dėl keleivių ir turistų srauto sumažėjimo kentėjo ir mažesni Danijos uostai, kaip Skagenas, Olborgas, Orhusas, Frederisija, Bornholmo salos uostas Rionė.

Krovos augimas – 19 kartų

Pateikdama duomenis apie ES uostų 2020 m. netektis, ESPO juos lygino su 2008–2009 m. krize. Padaryta išvada, kad prieš 12 metų buvusios krizės padariniai Europos uostams buvo skausmingesni.

Po 2008–2009 m. krizės Europos uostai, ypač laivybos sektorius, atsigavo labai lėtai. Yra ir akivaizdžių netikėtumų. Nemažai uostų, tokių kaip Alchesirasas, Brėmerhafenas, Hamburgas, Sankt Peterburgas, Barselona ir Roterdamas ypač nukentėjo nuo 2008–2009 m. krizės, tačiau 2020 m. juose fiksuoti gerokai mažesni nuostoliai.

Nuo 2008 iki 2020 m. Vakarų Europos uostuose sparčiai augo konteinerių krova. Per tą laiką žymesnį augimą demonstravo ne tik Antverpenas (+47 proc.), Roterdamas (+33 proc.), iškilo nauji konteinerių krovos uostai kaip Gdanskas, Pirėjus, Triestas, Vilhemshavenas.

Nuo 2007 iki 2020 m. Gdansko konteinerių krova išaugo net 19 kartų. Lėmė tai, kad pastačius išorinį uostą jis tapo Baltijos jūros konteinerių skirstymo centru. Pirėjo uosto konteinerių krova augo tris kartus. Tam įtakos turėjo tai, kad šį uostą perėmė ir į jį investavo Kinijos kapitalas. Trečioje pozicijoje buvusio Valensijos uosto konteinerių krovos augimas per tą laiką sudarė beveik 80 proc.

Tarp Europos uostų, kurie nuo krizės iki pandemijos demonstravo didžiulį augimą, yra ir Klaipėdos uostas. Jis bendrą krovą nuo 27,86 mln. tonų 2009 m. padidino iki 47,79 mln. tonų. Tai beveik 20 mln. tonų arba beveik 72 proc. augimas.

Visuose uostuose, kur bendra krova arba konteinerių krova augo labiausiai, rezultatus žymia dalimi lėmė ir investicijos.

Tuo pat metu savo pozicijas prarado Hamburgas, Džoja Tauras, Brėmerhafenas, Konstanca.

Atkreipiamas dėmesys į Vokietijos Šiaurės jūros regiono uostus, kuriuos pandemija paveikė labiau nei kaimyninius Belgijos, Olandijos uostus.

Skirtingas uostų atsigavimas

Ekspertų vertinimu, Europos uostų atsigavimas po koronos pandemijos, kuri dar nesibaigė, yra gerokai greitesnis. Jį lydi ir staigus kainų kilimas.

Ekspertai svarsto, kad po koronos Europos uostams atsigauti arba grįžti į tas krovos apimtis, kokios buvo iki pandemijos, prireiks maždaug dvejų metų. Tačiau net ir to laikotarpio ne visiems uostams gali pakakti.

Kai kuriuose regionuose, iš dalies ir rytinės Baltijos jūros, uostų krovą gali pradėti veikti ir geopolitinės įtampos, kaimyninių valstybių nesutarimai. Po šiuo presu pakliuvo Latvijos uostai, kurie neteko beveik visų rusiškų krovinių.

Per 2008–2009 m. krizę Klaipėdos uostas 2009 m. buvo sumažinęs krovą 2 mln. tonų, bet 2010 m. ji šoktelėjo net beveik 3,5 mln. tonų. 2020 m. Klaipėdos uostui iš viso buvo rekordiniai, nes krauta 47,79 mln. tonų.

Dalis Europos uostų 2020 m. pabaigoje, taip pat šių metų pradžioje pajuto netektis ir dėl „Brexit“ proceso – Didžiosios Britanijos išstojimo iš ES. Jo įtaka Šiaurės jūros regiono uostams dar nesibaigė.