Pereiti į pagrindinį turinį

Garsiausi Suomijos įlankos skenduoliai

2021-08-15 09:00

Suomijos įlanka, bent jau Baltijos jūros baseine, yra ta vieta, kur jūros dugne ilsisi daugiausia laivų.

Likimas: kažkada Baltijoje plazdėjusios burės nuskendus laivams supuvo, o stiebus nulaužė šiuolaikinių žvejų tralai.
Likimas: kažkada Baltijoje plazdėjusios burės nuskendus laivams supuvo, o stiebus nulaužė šiuolaikinių žvejų tralai. / Redakcijos archyvo nuotr.

Ornamentas su gulbe

Prieš kurį laiką Suomijos įlankos dugne, tarp Estijos Hyjumos ir Suomijos Hanko salų, 85 m gylyje buvo rastos gerai išsilaikiusio XVII a. olandų prekybinio burlaivio nuolaužos. Tarptautinė tyrėjų grupė pagal medinį korpusą nustatė tikslius laivo statybos metus – 1636. Tai padaryti padėjo ir laivagalyje aptiktas ornamentas, vaizduojan-tis gulbę.

Tokio tipo trijų stiebų laivai su suapvalintu korpusu buvo vieni populiariausių XVII–XVIII a. Nyderlandų laivyno laivų, kurie dominavo jūrų prekyboje Baltijos jūros regione.

Po vandeniu: nedideliame plote užfiksuotos „Albo“, „Clinker“, „Barrel“ ir galbūt „Skeletton“, o tolėliau „Cannonside“, „Haggikobben“ laivų liekanos. (Redakcijos archyvo nuotr.)

Rastame laive trūko stiebų. Tyrėjai sako, kad juos su žvejybiniais tralais greičiausiai „nusinešė“ žvejai.

Į įlankos gelmę

Vienas iš tyrėjų, naras Jouni Polko, teigė, kad tyrinėti laivą, esantį 85 m gylyje, yra sudėtinga. Ir nusileidimas, ir pakilimas yra labai ilgi, o pats tyrimas dugne trunka vos 20 minučių. Taip yra todėl, kad narai turi saugotis staigaus aplinkos pokyčio arba dekompresijos. Įprasta, kad per dieną į šį gylį vienas naras gali nusileisti tik kartą.

 

Objektas: arčiausiai kranto Porkalos nuolaužų parke yra nuskendusio laivo „Alko“ liekanos. (Redakcijos archyvo nuotr.)

Narams tyrinėti gilesnes Baltijos ar jos įlankų vietas nėra lengva, o seniems laivams Baltijos ir jos regiono vandenys ypač palankūs. Skirtingai nuo didesnio druskingumo jūrų, Baltijoje nėra moliuskų, kurie gali „su-valgyti“ medinį laivą per kelis dešimtmčius.

Retas atvejis, kad pietų jūrose būtų rasti kelių šimtmečių senumo laivai ar jų nuolaužos. Baltijoje tai beveik įprasta. Galime prisiminti, kad ir Lietuvos pakrantėje kelis kartus buvo išplauta gana stambių laivų nuolaužų.

Nuolaužų parko eksponatai

Suomijos įlankos dugne rasta daug istorinių laivų ar jų liekanų.

Pietinėje Suomijos pakrantėje, Porkalos pusiasalio regione, yra povandeninis muziejus po atviru dangumi, žinomas kaip Porkalos nuolaužų parkas („Porkkala wreck Park“). Apie šį parką, kuriame yra laivų nuo XVI iki XIX a., daugiau galima sužinoti tinklalapyje http://wreckpark.eu/.

Veikla: narai prie „Cannonside“ liekanų. (Redakcijos archyvo nuotr.)

Ši vieta traukia ne tik tyrinėtojus. Čia dažnai susirenka ir pradedantieji nardyti. Suomijoje nardymo mėgėjams po vandeniu rengiamos ir ekskursijos. Nuolaužos guli įvairaus sunkumo lygiais nuo 4 iki 10, 14 ir 17–20 m gylyje.

Nardymas iki 20 m gylyje paprastesnis. Tai ne 85 m, kur gali nerti tik itin profesionalūs narai.

Istorija: tokie olandų pirklių laivai užsukdavo į Baltijos jūros baseiną. (Redakcijos archyvo nuotr.)

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų