Ieškos nuskendusių objektų

Kuršių mariose maudytis iš laivelio išlipęs žmogus kelias paras buvo ieškomas. Be specialios technikos tai daryti po vandeniu nėra paprasta.

Skenduolių ir įvairioms kitoms paieškoms po vandeniu Lietuvos priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas nusprendė įsigyti specialų povandeninės paieškos robotą.

Tokią įrangą jau jau turi įvairios kitų šalių tarnybos.

Povandeniniai robotai naudojami ir laivų apžvalgai. Jei kyla įtarimų, robotai gali nufilmuoti laivų dugną, kad prie jų nebūtų prikabinta narkotikų kontrabanda ar kitokios prekės.

Povandeniniai robotai naudojami ir žuvų fermose stebėti žuvims, vertinti jų ligoms.

Naudojami ir uostuose

Dronus – robotus įsigyja ir turtingesni žmonės, turintys nuosavus laivus, laivybos kompanijos. Povandeniniai robotai yra tinkami laivelių povandeninei daliai apžvelgti. Povandeniniai robotai gali būti naudojami ir įvairioms povandeninėms konstrukcijoms tirti, ypač vertinant jų užnešimą ar taršą augančiais dumbliais, kriauklėmis.

Povandeniniai robotai gali būti naudojami ir uostuose, kad įvertintų vienos ar kitos krantinės būklę. Kad tokių robotų būtų Klaipėdos uoste, neteko girdėti. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija tik ketina įsigyti pramoninių dronų, kad jie nugabentų į laivus locmanų kompiuterį.

Povandeniniai robotai nėra itin brangūs – gali kainuoti nuo kelių tūkstančių iki kelių dešimčių tūkstančių eurų. Internete siūloma įsigyti profesionalių povandeninių dronų, kurie kainuoja nuo 6 iki 70 tūkstančių JAV dolerių.

Gelbėtojų roboto funkcijos

Lietuvos priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas planuoja įsigyti iki 7 tūkst. eurų vertės povandeninės paieškos robotą.

Jis būtų naudojamas paieškos ir gelbėjimo darbams, taip pat dirbantiems narams stebėti. Dronas būtų skirtas ir uždaroms povandeninėms ertmėms apžvelgti. Juo po vandeniu būtų filmuojami ir fotografuojami įvairūs objektai, o duomenys kabeliu perduodami į kompiuterį. Numatyta, kad jis turėtų būti pritaikomas ir įvairiems smulkiems daiktams iš vandens iškelti.

Pageidaujama, kad Lietuvos gelbėtojų povandeninis robotas dirbtų iki 100 metrų gylyje. Tai reiškia, kad jis galėtų būti naudojamas ir ežeruose, ir, reikalui esant, Baltijos jūroje. Jis turėtų ir autonominę apšvietimo sistemą.

Dronas turėtų net keletą variklių, kad galėtų užtikrinti iki 1,5 metro per sekundę judėjimą įvairiomis kryptimis, įskaitant vertikalų sukimąsi ir stovėjimą vandenyje. Jis būtų valdomas iš antžeminės stotelės su monitoriumi.

Pageidaujama, kad povandeninis įrenginys tilptų į lagaminą ir būtų lengvai transportuojamas į įvykio vietą. Dirbti juo būtų apmokomi ne mažiau nei penki gelbėtojai.